Suskubusieji užsirašyti į dailininkės Dalios Dokšaitės paskaitą iš anksto tapo kūrybinių dirbtuvių dalyviais.
Jie galėjo pačiupinėti tradicinės kinų kaligrafijos priemones – teptukus, sausą tušą, jo trintuvę bei specialų ryžių popierių. Dalis paskaitos buvo skirta susirinkusiųjų bandymui pagal senovines kinų tradicijas nupiešti pasirinktą hieroglifą.
Prieš pradėdami bandymus piešti tūkstantmečiais tobulintą paslaptingąjį ženklą, į Dailės galeriją susirinkę panevėžiečiai išklausė D.Dokšaitės pasakojimą apie šį išskirtinį Kinijoje atsiradusį kaligrafijos meną.
Kinai tiki, kad prieš kelis tūkstančius metų vienas kinų imperatorius šį raštą gavo iš dievų.
Patys seniausi hieroglifai būdavo išraižomi ant vėžlio kiauto ir naudojami burti. Kiekviename kinų rašto ženkle užkoduota skirtinga ir gili prasmė.
Tolimųjų Rytų šalių kaligrafija yra išskirtinis vaizduojamojo meno žanras, turintis seną tradiciją. „Hieroglifuose nėra simetrijos. Juk simetrija – tai mirtis. O asimetrija yra virsmas, judėjimas“, – kalbėjo D.Dokšaitė.
Norint gerai nupiešti hieroglifą, reikia tam nusiteikti, teptuką laikyti pagal nuo seno nusistovėjusias taisykles.
Tie paskaitos dalyviai, kurie išbandė kinų meną, patikėjo, kad hieroglifų piešimo meno reikėtų mokytis visą gyvenimą.
Kai kurie kūrybinių dirbtuvių dalyviai nusprendė ant ryžių popieriaus nupieštą savo pirmąjį hieroglifą įsirėminti kaip brangiausią meno kūrinį.
Panevėžio dailės galerijos kartu su Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto specialistais surengtas projektas „Paslaptingoji Kinija“ nuo pirmojo renginio sudomino panevėžiečius.
„Kaskart kviesdami žmones į renginį jaučiamės taip, tarsi dalyvautume loterijoje. Jeigu susidomės, jausimės išlošę. Įsitikinome, kad Kinijos ir Tolimųjų Rytų kultūra bei istorija domina panevėžiečius“, – sakė projekto autorė Rasa Stružienė.
