Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) vėl kelia galvos skausmą valdžios viršūnėms.
Ši partija spaudžia valdančiosios koalicijos partnerius priimti pagal jos pageidavimus sukurtą Tautinių mažumų įstatymą, kuris iš esmės atitinka dar sovietmečiu galiojusį atitinkamą teisės aktą.
Neseniai LLRA atstovai raštu kreipėsi į svarbiausių Europos Sąjungos institucijų vadovus skųsdamiesi, kad Lietuva persekioja ir diskriminuoja lenkų tautinę mažumą.
Negana to, „gelbėti“ neva skriaudžiamų lenkų vakar į Lietuvą atvyko antrosios pagal dydį Lenkijos opozicinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ delegacija.
Piktinasi teismo sprendimu
Pagrindinis Lenkijos politikų vizito tikslas – Šalčininkai, į kuriuos jie atgabeno keliasdešimt tūkstančių Lenkijos zlotų.
Šie pinigai skirti Šalčininkų savivaldybės administracijos direktoriui Boleslavui Daškevičiui, kuris teismo sprendimu turi sumokėti 43,4 tūkst. litų baudą. Ją Lietuvos teismas skyrė už tai, kad nebuvo pašalinti dvikalbiai gatvių užrašai, kurie buvo pakabinti pažeidžiant įstatymus.
Toks teismo sprendimas sukėlė didžiulį LLRA atstovų įtūžį. Dėl skirtos baudos, taip pat dėl Lietuvos lenkų padėties pretenzijas reiškė ir svečiai iš Varšuvos, vakar susitikę su Lietuvos Seimo nariais.
„Aš neįsivaizduoju tokios situacijos Lenkijoje, kad Lenkijos pilietis būtų nubaustas už tai, jog privačioje valdoje iškabino užrašą ne lenkų kalba. Tai yra neįmanoma“, – sakė partijos „Įstatymas ir teisingumas“ vicepirmininkas Adamas Lipinskis.
Anot jo, daugelį Lietuvos lenkų problemų išspręstų Tautinių mažumų įstatymas.
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas žadėjo, kad toks įstatymas turėtų būti priimtas per artimiausius mėnesius.
Postringavo apie prievartą
Vakarykštis Lenkijos politikų desantas surengtas po skandalingų J.Narkevičiaus pareiškimų kaimyninės šalies spaudoje.
Interviu Lenkijos laikraščiui „Nasz Dziennik“, kuris išspausdintas rubrikoje „Lenkijos pakraščiai“ ir pavadintas „Lenkų Maidanas Lietuvoje?“, Seimo vicepirmininkas pareiškė, kad lietuviai nori sunaikinti vietos lenkus.
„Daugelis komentatorių nurodo, jog Lietuvos politinis elitas siekia laipsniškai likviduoti lenkų tautinę mažumą ir nori, kad ją ištiktų toks pat likimas kaip Kauno Lietuvos lenkus prieš karą. Tai laipsniškas lituanizavimas, valstybei naudojant prievartą?“ – korespondentas paklausė J.Narkevičiaus.
Politikas su tokia teorija sutiko: „Čia nemažai tiesos. Kauno Lietuva yra Lietuvos elito pastangų diegti grįžimo prie lietuviškų šaknų modelį pavyzdys. Jie nori, kad mes savo vaikus vestume į lietuviškas mokyklas, kad lietuvių kalbą vartotume namuose, ne tik įstaigose.“
Čia pat Seimo vicepirmininkas informavo, kad į pagalbą pakvietė visus Lenkijos parlamentinių partijų pirmininkus, tuo pačiu tikslu susitiko su parlamento vadovais.
„Požiūris į užsienyje gyvenančius lenkus turi būti aukščiau už politinį susiskaldymą. Mes tikimės, kad visi šiuo klausimu kalbės vienu balsu, kad jis bus stiprus, koordinuotas ir veiksmingas“, – pareiškė LLRA veikėjas.
Maištu gąsdino ir Lenkiją
Pagrindinis motyvas, dėl kurio visas Lenkijos politinis elitas turėtų pulti į pagalbą Lietuvos lenkams, anot J.Narkevičiaus, yra pavojus, kad šalia Lenkijos gali kilti gaisras.
„Vertėtų paklausti, ar Lenkija kitoje sienos pusėje nori turėti stabilią ir draugišką šalį, ar šalį, kurioje nevaldoma vidaus padėtis. Šiandien Lietuvoje padėtis kaip tik tokia.
Lenkijos valstybė turėtų veikti ne tiek savo tautiečių Lietuvoje atžvilgiu, kiek savo kaimyno atžvilgiu, iš kurio tikimasi, kad jo vidaus padėtis bus stabili, kuris yra prognozuojamas ir neturi vidaus problemų, kad ir jėgos pobūdžio“, – dėstė Seimo vicepirmininkas.
J.Narkevičius pareiškė, kad visa tai kalba ir „įvykių Ukrainoje kontekste“, ir gąsdino „kitais, atviresniais veiksmais“.
Perspėjęs, kad „situacija gali tapti nekontroliuojama“, politikas taip pat užsiminė, jog LLRA gali pradėti spausti koalicijos partnerius suteikti dar didesnių garantijų lenkų mažumai.
Ar Seimo vicepirmininkas nesulaužė priesaikos?
Valentinas Stundys
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas
„Akivaizdu, kad kviesdamas į tokius vizitus kitos valstybės politikus ir aukščiausius pareigūnus vicepirmininkas J.Narkevičius peržengia savo kompetencijos ribas.
Bet man net kyla abejonių, ar jis nesulaužė ir Seimo nario priesaikos.
Aišku, mano vadovaujamoje komisijoje, kurioje sąlygas diktuoja valdančioji koalicija, bet kokie mėginimai nubausti ar pasmerkti J.Narkevičių bus bevaisiai.
Tačiau opozicinės jėgos, sutelkusios pastangas, be abejo, mėgins šį klausimą komisijoje bent iškelti. Juk tokie dalykai negali likti be jokio atgarsio.“
