Ministras J.Bernatonis: „Kriminalinei subkultūrai ateis galas“

Penktadienį Kaune viešėjęs Teisingumo ministras, socialdemokratas Juozas Bernatonis pirmiausia užsuko į pačiu moderniausiu šalyje vadinamą tardymo izoliatorių.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Feb 8, 2014, 12:07 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 1:44 PM

Ministras, kuriam pavaldžios visos šalies įkalinimo bei laikino sulaikymo įstaigos, bendravo ir su Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojais, ir su šioje įstaigoje teismo laukiančiais areštantais.

J.Bernatonis – pripažino, Kauno TI esančios sąlygos, tvarka bei atmosfera jam paliko puikų įspūdį.

Teisingumo ministras lrytas.lt atsakė į klausimus apie įkalinimo įstaigų būklę, dažniausiai pastebimas negeroves, keistinus dalykus bei įsišaknijusią kriminalinę subkultūrą – kalinių skirstymasi į kastas.

- Kokį Jums įspūdį paliko Kauno tardymo izoliatorius?

- Vertinant visos Lietuvos įkalinimo įstaigų kontekste, jis geriausia sutvarkytas. Aišku, sukurti geras sąlygas, perstačius caro laikų pastatą nėra taip paprasta. Puikiai pamenu, kai jame dar veikė mokslinis centras „Vibrotechnika“.

Mano vertinimu direktorė tvarkosi labai gerai, kolektyve, su kuriuo teko bendrauti vyrauja normali atmosfera. Taip pat bendravau ir su šios įstaigos „klientais“. Paklausti kaip čia pateko, jie minėjo, kad tai įvyko „per klaidą“.

Galiu pasakyti, jog situacija yra tokia, kokia gali būti, pagal tai, kiek mes galime skirti lėšų ir kokias sąlygas galime sudaryti.

- Kokių skundų teko sulaukti iš čia dienas leidžiančių areštantų. Juk visada, kai tik atvyksta aukšti valdžios atstovai, kaltinamieji nepraleidžia progos pasiskųsti?

- Praėjusiais metais spėjau apsilankyti tik Lukiškėse ir Pravieniškėse, ketvirtadienį lankiausi Panevėžio pataisos namuose, kur kali moterys, penktadienį - Kauno tardymo izoliatoriuje. Man šiek tiek liūdna, tačiau niekas nesiskundžia.

Ko gero šie žmonės savo skundus pateikia raštu administracijai. Kai lankaisi trumpai, ko gero nėra betarpiško kontakto, tad pokalbis būna daugiau formalus. Jeigu pabūčiau ilgiau, ko gero išgirsčiau įvairių nusiskundimų.

O skundų iš įkalinimo įstaigų ministerija sulaukia nemažai, dažniausiai skundžiamasi kalinimo sąlygomis. Yra advokatų, kurie iš to padarė tam tikrą verslą. Jie kaliniams išdalina ieškinių Strasbūre įsikūrusiam Europos Žmogaus teisių teismui, blankus. Tereikia pasirašyti ir laukti – priteis ar ne. Laikas bėga, o išlieka viltis šiek tiek gauti pinigų, kuriuos vėliau teks pasidalinti su advokatu.

Labai gerai, kad šis izoliatorius yra kamerų tipo. Todėl jame kur kas lengviau prižiūrėtojams užtikrinti tvarką. Kitos Lietuvos įkalinimo įstaigos – galima sakyti bendrabučio tipo, todėl jose tvarkytis kur kas sudėtingiau.

Žiūrint į kitas Europos Sąjungos valstybes, mes turime daugiausia įkalintų asmenų, nors nusikalstamumas kitose jos šalyse ženkliai didesnis.

- Kaip manote, ar pavyks kada nors iš įkalinimo įstaigų išgyvendinti kriminalinės subkultūros apraiškas – kastų sistemą, kurią toleruoja ir į ją rimtą dėmesį kreipia net patys prižiūrėtojai? Ar normalu, kai prižiūrėtojai skirstydami kalinius į būrius, lokalinius sektorius, nuteistuosius vertina pagal priklausymą kastoms?

- Ši subkultūra egzistuoja ir kitose demokratinėse valstybėse, norint ją išgyvendinti – reikalingos tam tikros priemonės. Jeigu tai kamerų tipo kalėjimas, kalinių santykiai yra šiek tiek kitokie.

Kodėl prižiūrėtojai turi į tai (priklausymą kastoms – red.) turi atsižvelgti? Juk jie turi užtikrinti ne til savo, bet ir kalinių saugumą. Juk reikia žiūrėti ne tik kokiai, taip vadinamai „kastai“ priklauso nuteistasis, būtina įvertinti ir tai, ar jis nėra kokios nors nusikalstamos gaujos atstovas. Įkalinimo įstaigose būna gaujų susirėmimų, neramių dienų, kai tenka pagalbon kviesti Viešojo saugumo tarnybos dalinius.

Aš manau, kad šios kriminalinės subkultūros egzistavimo pabaiga – tik laiko klausimas. Per pastaruosius nepriklausomybės metus šio reiškinio išgyvendinimui neturėjome pakankamai lėšų. Todėl žvelgiu optimistiškai – viskas priklauso nuo sąlygų ir galimybių. Atliekami tyrimai, šie procesai yra stebimi. O svarbiausia užtikrinti žmonių, kuriuos valstybė izoliuoja nuo visuomenės saugumą.

- Kaip manote, kada pavyks įkalinimo įstaigose įvesti tvarką, kad kaliniai nebegalėtų naudotis mobiliojo ryšio telefonais? Juk pakankamai seniai buvo girtasi ryšio blokatoriais, o telefoninio sukčiavimo atvejų toli gražu nemažėja.

- Prieš tai planuota įdiegti mobiliojo ryšio blokavimo sistema žlugo, nes ji buvo pakankamai primityvi ir blokuodavo vos ne dalį miesto. Todėl sulaukdavome šalia įkalinimo įstaigų gyvenančių žmonių nusiskundimų.

Alytaus pataisos namuose baigiame įdiegti modernią sistemą. Jos veikimo principų bei techninių duomenų kol kas nenorėčiau atskleisti. Jeigu ši sistema veiks gerai, ją diegsime ir kitose įkalinimo įstaigose.

Kalbant apie telefoninio sukčiavimo atvejus, norėčiau pabrėžti, jog esamais duomenimis – tik penktadalis už šį nusikaltimą baudžiamojon atsakomybėn patrauktų žmonių – kaliniai. Visi kiti, laisvėje esantys nusikaltėliai. Tiesiog visuomenėje susiformavęs stereotipas, jog telefoniniai sukčiai sėdi tik kalėjimuose.

Kovoti su telefoniniais sukčiavimais, padės ir tai, kad Kalėjimų departamentas gaus teisę vykdyti kriminalinės žvalgybos veiklą. Iki šiol departamentas galėjo atlikti ikiteisminius tyrimus, o žvalgybinę veiklą vykdė policija iš išorės. Taip buvo dvylika metų ir ši sistema nepasitvirtino. Tenka grįžti prie paprastesnių, gal ir nelabai populiarių sprendimų, tačiau susitvarkyti būtina.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.