Tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) provokatoriai bando įkalbėti valdininkus paimti kyšius, – jokia naujiena.
Žinoma ir tai, kad aukso kalnus provokatoriams pažadėję agentai galiausiai juos palieka likimo valiai.
Tačiau, pasirodo, būna ir taip, kad norėdami susidoroti su neįtikusiais žmonėmis STT pareigūnai savo talkininkus kartu su aukomis siunčia į teisiamųjų suolą.
Prieš dvejus metus pradėtoje nagrinėti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus A.Sasnausko byloje prieš teismą stojo ir jį provokavęs slaptas STT bendradarbis Robertas Janickas.
Nors jis ir buvo pasirašęs sutartį, jog neatskleis informacijos apie ryšius su STT, išsigandęs, kad pats gali būti nuteistas, prisipažino vykdęs STT užduotis ir provokavęs A.Sasnauską.
Šis valdininkas, patekęs į STT siųsto provokatoriaus pinkles, jau daugiau kaip ketveri metai priverstas gyventi ir dirbti su įtariamojo ir kaltinamojo etikete.
Po spaudimo – provokacijos
„Mano vadovaujama institucija nuolat patiria suinteresuotų grupių spaudimą, jai bandoma daryti įtaką ir išplėšti sau kuo didesnį finansinį kąsnį.
Tad svarbu pasakyti „ne“, kai tave bandoma įkalbėti elgtis taip, kaip nederėtų. Tačiau atsispyrus prasideda šmeižto ir provokacijų kampanijos, į kurias įtraukiamos ir jėgos struktūros“, – skaudžia patirtimi dalijosi A.Sasnauskas.
Direktorių spaudė ministras
Pirmąjį verslo grupuočių spaudimą A.Sasnauskas patyrė dar prieš 6 metus.
Tuomet jis pasipriešino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) stumiamam daugiau kaip 60 mln. litų vertės Nacionalinės elektroninės sveikatos informacinės sistemos kūrimo projektui.
A.Sasnauskui kilo įtarimų, kad prisidengus šiuo projektu gali būti bandoma grobstyti pinigus.
„Mane pasikvietė tuometis sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas. Jo kabinete dar buvo šiuo projektu suinteresuotas verslininkas. Aš buvau įtikinėjamas ir spaudžiamas pritarti šiam projektui“, – prisiminė A.Sasnauskas.
Tačiau Ligonių kasos vadovas liko neperkalbamas.
Jo nuogąstavimai, kad stumiamas projektas – įtartinas, pasitvirtino po 4 metų, kai Valstybės kontrolė atliko auditą.
Nustatyta, kad iš 34 mln. litų, SAM išleistų kuriant elektroninę sveikatos sistemą, beveik pusė kažkur išgaravo.
„Taip ir neaišku, kur dingo beveik 15 mln. litų. Šis skandalingas faktas nesudomino teisėsaugos institucijų. Net nebuvo pradėta tyrimo. Jos tik moka žerti įtarimus dažniausiai niekuo dėtiems žmonėms“, – kalbėjo A.Sasnauskas.
Įkyriai siekė draugystės
Užkirsti kelią aferai bandęs A.Sasnauskas netrukus sulaukė STT dėmesio.
Praėjus keliems mėnesiams po audringo Ligonių kasos vadovo pokalbio su ministru ir verslininku, netikėtai šalia A.Sasnausko atsirado jau minėtas R.Janickas.
„Su šiuo žmogumi žvejyboje mane supažindino pažįstami. Jis iškart ėmė įkyriai siekti mano draugystės“, – prisiminė A.Sasnauskas.
Seklį lydėjo skandalai
STT nurodymu A.Sasnausko bičiuliu bandęs tapti R.Janickas – spalvinga asmenybė.
Praeityje jis dirbo Krašto apsaugos ministerijos slaptajame 2-ajame operatyvinių tarnybų departamente. Iš ten buvo tyliai atleistas įtarus, kad pardavinėjo informaciją.
Po to R.Janickas įsidarbino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente.
Dirbdamas prokuroro padėjėju šis veikėjas įsivėlė į kitą skandalingą istoriją – nelegaliai į Lietuvą atvykusiems libaniečiams išnuomojo tarnybinį butą.
Vėliau, kai nelegalai buvo sulaikyti, jis nulėkė į areštinę, kur reikalavo, kad libaniečiai susimokėtų nuompinigius.
Tačiau net ir tokie biografijos faktai R.Janickui nesutrukdė įsidarbinti Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos tarnyboje. Iš čia jis buvo atleistas paaiškėjus, kad už atlygį vienai draudimo bendrovei teikdavo slaptą informaciją.
Tuo metu, kai buvo supažindintas su A.Sasnausku, R.Janickas dirbo ekspertu „Lietuvos geležinkelių“ antrinėje įmonėje „Gelsauga“.
Ieškojo slaptos aparatūros?
Jau pirmąją pažinties dieną R.Janickas pateikė A.Sasnauskui netikėtą pasiūlymą – patikrinti, ar jo kabinete nėra klausymosi aparatūros.
„Jis atėjo su nedideliu lagaminėliu, visur landžiojo ir pareiškė, kad kabinete neva nelegaliai įmontuota klausymosi įranga. Tačiau man jos taip ir neparodė“, – pasakojo A.Sasnauskas.
Ligonių kasos vadovui parūpo išsiaiškinti, kas tą aparatūrą įmontavo, o R.Janickas pasišovė padėti.
Vaidino labai informuotą
Naujasis pažįstamas ėmė vis dažniau lankytis Valstybinės ligonių kasos direktoriaus kabinete. Kartą R.Janickas pranešė, kad pas jį užsuks viena sveikatos apsaugos sistemos darbuotoja.
„Būk atsargus – ji bandys įbrukti kyšį, o tuo metu, kai jūs kalbėsite, aparatūros prikaišiotame automobilyje jūsų pokalbio klausysis pareigūnai ir lauks signalo, kada įsiveržti į vidų ir uždėti antrankius“, – vaizdingai pasakojo R.Janickas.
Panašiai ir buvo – nurodytą dieną pas A.Sasnauską užsuko R.Janicko įvardyta moteris ir pabandė direktoriui perduoti butelį konjako.
„Nenorėjau šios senos pažįstamos išvyti, tad nuvedžiau pas savo pavaldinius. Ar iš tiesų tuo metu prie mano langų stovėjo pareigūnų automobilis, taip ir nesužinojau“, – prisimena A.Sasnauskas.
Prabilo apie kyšius
Dabar Ligonių kasos vadovui atrodo, jog įspėdamas apie šios moters vizitą R.Janickas norėjo įrodyti, kad yra gerai informuotas, ir taip įgyti dar daugiau pasitikėjimo.
Tiesa, R.Janickas, vėliau paklaustas, kas sumontavo klausymosi aparatūrą, vis dažniau užsimindavo, kad tos aparatūros gal visai nebuvo.
Tačiau jis ėmė bandyti A.Sasnauskui įteigti, kad iš jo posto galima užsidirbti, tiesa, nelegaliai.
Paprasčiausias būdas – gauti daug pinigų iš konkursų.
Buvęs operatyvininkas pasiūlė, kad direktorius dirbtinai pakeltų kainas už perkamas prekes, o jis pats iš laimėtojų paimtų ir A.Sasnauskui perduotų skirtumą.
„Mandagiai, tačiau kategoriškai atsakiau, kad man užtenka algos ir dirbu tik teisėtais metodais“, – tvirtino A.Sasnauskas.
Nusprendė bandyti apsiginti
Tuo metu Ligonių kasos biure ėmė dėtis keisti dalykai – pastebėta, kad naktimis pastate lankosi svetimi žmonės.
„Iš pradžių apie tai buvo kalbama tik pašnibždomis, tačiau kai šią problemą imta kelti gamybiniuose pasitarimuose, nutariau imtis apsisaugojimo priemonių“, – prisiminė A.Sasnauskas.
Buvo nutarta nupirkti vaizdo kamerų, kurios filmuotų patalpas, bei aparatūros, galinčios aptikti klausymosi įrangą.
„Priimdamas tokį sprendimą gyniau viešąjį interesą – buvo svarbu apsaugoti pacientų duomenis ir apsisaugoti nuo informacijos nutekėjimo“, – sakė A.Sasnauskas.
Ėmė piršti vieną bendrovę
Kaip tik tuo metu, kai nutarta skelbti konkursą, pas A.Sasnauską užsuko R.Janickas. Jis ėmė teirautis, ar konkurse galėtų dalyvauti „Gelsauga“.
„Pasakiau, kad gali dalyvauti įprasta tvarka, kaip ir bet kuri kita panašia veikla užsiimanti bendrovė“, – pasakojo A.Sasnauskas.
Netrukus po šio pokalbio A.Sasnauskas nurodė supaprastinta tvarka rengti aparatūros pirkimo už 60 tūkstančių litų konkursą.
A.Sasnauskas teigė nesidomėjęs konkurso eiga, nes jo vadovaujamos įstaigos mastu tai buvo nereikšmingas įvykis.
Rezultatų nepatvirtino
„Tačiau suklusau, kai man atnešė pasirašyti sutartį, kad konkurso nugalėtoja būtų pripažinta „Gelsauga“.
Man jau tada R.Janickas dėl savo keistų pasiūlymų atrodė įtartinas.
Tad sutarties taip ir nepasirašiau“, – sakė A.Sasnauskas.
Kai A.Sasnauskas atsisakė pasirašyti sutartį, po kelių dienų Ligonių kasos biure pasirodė netikėtų svečių – įsiveržė kaukėti STT pareigūnai.
Įtarimai buvo nesuprantami
„Pareigūnai elgėsi mandagiai – paėmė kompiuterį ir kai kuriuos dokumentus, o man pačiam nurodė kitą dieną atvykti į apklausą STT būstinėje“, – pasakojo A.Sasnauskas.
Čia jam buvo pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba sudarius išimtines sąlygas konkursą laimėti „Gelsaugos“ bendrovei bei dėl dar keturių nusikalstamos veiklos epizodų.
Kai kurie įtarimai A.Sasnauskui pasirodė nesuprantami. Ligonių kasos vadovas, pavyzdžiui, buvo kaltinamas, kad spaudė savo pavaldinį – Valstybinės ligonių kasos Vilniaus filialo vadovą pratęsti sutartis su kai kuriomis įstatymus pažeidusiomis sveikatos įstaigomis.
„Iš tiesų viskas buvo priešingai – spaudimą darė tuometis Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika, o aš, priešingai, gyniau pavaldinį“, – sakė A.Sasnauskas.
Netrukus ir patys STT tyrėjai akivaizdžiai įsitikino, kas iš tiesų darė spaudimą A.Sasnausko pavaldiniui.
Įtarimai dėl šio ir dar dėl trijų nusikalstamos veiklos epizodų, kuriais neteisingai buvo apkaltintas A.Sasnauskas, netrukus buvo panaikinti, o tikrųjų kaltininkų tyrėjai net nebandė ieškoti.
Tyrė daugiau nei dvejus metus
Tačiau epizodas dėl vaizdo aparatūros pirkimo buvo tiriamas daugiau kaip dvejus metus.
A.Sasnauskas mano, kad užtrukta dėl to, kad pareigūnams reikėjo sumontuoti jo kabinete padarytus įrašus – paaiškėjo, kad klausymosi aparatūra vis dėlto ten buvo įrengta ir tai, pasirodo, padarė patys STT agentai.
Į teisiamųjų suolą su A.Sasnausku sėdo ir STT nurodymu jį bandęs išprovokuoti R.Janickas.
Pareigūnas bandė meluoti
Šis buvęs operatyvininkas net teisme ilgai tylėjo, tačiau galiausiai supratęs, kad pats gali būti nuteistas, pratrūko.
Vyriškis atvirai pareiškė, kad vykdė STT nurodymą – išprovokuoti A.Sasnauską.
„STT būstinėje aš pasirašiau daugybę dokumentų ir supratau, kad veiksiu pagal nusikalstamos veiklos imitavimo modelį“, – teisme sakė R.Janickas.
Iš pradžių STT pareigūnai neigė siuntę R.Janicką provokuoti A.Sasnausko.
Į teismo posėdį iškviestas STT Centrinio žvalgybos skyriaus viršininkas Gytis Raudonis melavo nieko apie R.Janicką nežinantis.
Gal R.Janicko kalbos apie provokavimą ir būtų buvusios palaikytos išsigalvojimu, jei ne „Gelsaugos“ darbuotojų perduotas vaizdo įrašas. Jame užfiksuota, kaip į bendrovės biurą STT automobiliu atvažiuoja du agentai ir išsiveža R.Janicką.
Prispaustas šio įrodymo G.Raudonis prisipažino, kad iš tiesų bendravo su R.Janicku ir siuntė jį pas A.Sasnauską.
Europoje sulaukė pagyrų
Tuo metu, kai STT pareigūnai aiškinosi santykius su likimo valiai paliktu savo provokatoriumi, A.Sasnauskas išklausė pagyrų Osle vykusioje Pasaulio sveikatos organizacijos konferencijoje.
Lietuvos ligonių kasa buvo įvardyta kaip geriausiai krizę Europoje suvaldžiusi institucija.
Bet niekas iš pagyrų žarstytojų net nemanė, kad savo tėvynėje A.Sasnauskas priverstas atlaikyti šmeižto ir provokacijų spaudimą.
