Konservatorių ieškinį dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) Darbo partijai paskirtos dotacijos pagrįstumo nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas vakar dar nepaskelbė sprendimo.
Mat teismą pasiekė naujos aplinkybės apie dar kartą pasikeitusį Darbo partijos pavidalą. Kai konservatoriai kreipėsi į teismą, organizacija dar vadinosi Darbo partija (leiboristai), bet po spalį įvykusio susijungimo su Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Krikščionių partija vėl susigrąžino senąjį pavadinimą.
Todėl teismas nutarė bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės.
Į kovo mėnesį planuojamą posėdį kaip trečiąjį suinteresuotąjį asmenį ketinama kviesti Darbo partijos (leiboristų) teisių perėmėja tapusią Darbo partiją.
Konservatorių atstovai teismo prašė panaikinti VRK sprendimą, kuriuo Darbo partijai (leiboristams) rugsėjį iš biudžeto už antrąjį pusmetį buvo atseikėta beveik 1,8 mln. litų dotacija.
Ieškovai įsitikinę, kad partija į šią dotaciją esą negali pretenduoti, nes praėjusių metų gegužę ji buvo reorganizuota – vietoj Darbo partijos buvo įregistruotas naujas juridinis asmuo.
Šiuo manevru sukčiavimu kaltinami „darbiečių“ lyderiai apsaugojo partiją nuo galimo jos likvidavimo. Po susijungimo partijai buvo panaikinti kaltinimai juodosios buhalterijos byloje.
Bet konservatorių vedlys Andrius Kubilius įsitikinęs, kad po tokio manevro „darbiečiai“ negalėjo pretenduoti ir į dotaciją: „Korupcijos byla, kurioje teismas nutarė, kad Darbo partijai po reorganizavimo negali būti pareikšti kaltinimai, glaudžiai susijusi su šia byla.
Jei reorganizavus partiją išnyksta jos teisinė atsakomybė, tai turėtų išnykti ir teisinės privilegijos.“
Anot konservatorių, Darbo partija (leiboristai) nedalyvavo Seimo ir savivaldybių rinkimuose, pagal kurių rezultatus paskirstytos dotacijos, todėl neturi teisės pretenduoti į dotaciją.
