Lietuva prisidėtų prie prancūzų vadovaujamos misijos CAR, nusiųsdama ten karinį transporto lėktuvą „Spartan“ ir 10 žmonių įgulą.
„Jie naudotų transporto lėktuvą logistikos reikmėms. Lėktuvu būtų perkeliami kariai arba kroviniai, pabėgėliai. Viskas priklausys nuo konkrečios situacijos“, – sakė J.Olekas.
„Ar dalyvausime misijoje, priklausys nuo Seimo sprendimo. Mes manome, kad būtų tikslinga dalyvauti, nes mūsų bendras dalyvavimas dėl to, kad mes užbaigėme misiją Goro provincijoje, sumažėjo, o poreikis CAR yra didelis“, – sakė J.Olekas.
Pasak ministro, kol kas nėra galutinai sutarta su prancūzais dėl prisidėjimo prie misijos, nes ir Seimas dar nepriėmė sprendimo.
„Bet aptariame klausimus su jais – kiek bendro aptarnavimo liks ant mūsų pečių ir kiek mes naudosimės mūsų partnerių prancūzų galimybėmis. Kalbant apie oro uostų mokesčius, degalus ir panašius dalykus, mes šiuo metu kalbėdami apie 30 dienų periodą galvojame, kad tai galėtų sudaryti apie milijoną litų, bet gali būti svyravimų po 500 tūkst. litų į vieną ir kitą pusę“, – sakė J. Olekas.
Ministro įsitikinimu, Lietuva gali sau leisti pagelbėti partneriams prancūzams šioje misijoje, nes yra sutaupytų lėšų dalyvauti tarptautinėse operacijose.
Prancūzija CAR pernai gruodį dislokavo 1600 karių. Jungtinės Tautos prancūzų misijai suteikė mandatą iki gegužės, tačiau Prancūzijos krašto apsaugos ministras Jeanas Yves'as Le-Drianas pareiškė, kad gali tekti atnaujinti šį mandatą, nes genocido rizika šioje Afrikos šalyje išlieka.
Buvusioje Prancūzijos kolonijoje religinių grupių susirėmimai prasidėjo, kai musulmonų sukilėlių grupuotė „Seleka“ 2013 metų kovo mėnesį nuvertė prezidentą Francois Bozize, jo įpėdiniu paskirdami Michelį Djotodią. Krikščionių savigynos grupės nuo tada pradėjo ginkluotą sukilimą.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, smurtas pareikalavo per 2 tūkst. gyvybių. M.Djotodiai nepavyko pažaboti smurto, ir jis, spaudžiamas kaimyninių valstybių, sausio 10-ąją atsistatydino.
