Šiuos ir kitus trūkumus įvardijo Valstybės kontrolė, vertinusi, ar Lietuvoje vaikų globa organizuojama efektyviai.
„Tenka apgailestauti, kad šiuo metu veikianti vaikų globos sistema nėra efektyvi ir ne visada užtikrina, kad vaikų interesai būtų ginami, o poreikiai tenkinami tinkamai“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Antradienį išplatintame pranešime auditoriai konstatuoja, jog, kaip rodo tyrimai, globa stacionariose globos įstaigose lemia žemesnę gyvenimo kokybę nei šeimos aplinkoje ir dažnai – net socialinę atskirtį visam gyvenimui.
„Daugelyje Europos Sąjungos šalių vaikų globos sistemos pertvarkytos daugiau nei prieš 10 metų, dėl to gerokai sumažėjo globos įstaigose augančių vaikų skaičius. Lietuvoje šios sistemos reforma buvo pradėta 2007 metais, tačiau dėl tinkamai nesuplanuotų ir nevykdytų priemonių dauguma rezultatų liko nepasiekti, o reformos įgyvendinimo terminas atidėtas dar keliolikai metų“, – nurodo Valstybės kontrolė.
Stacionariose globos įstaigose globojamų vaikų skaičius daugelį metų nemažėja (apie 4 tūkst.). Trečdalis įstaigų – perpildytos. Pavyzdžiui, Alytaus globos namuose globojama 120 vaikų, nors pagal globos normas turėtų būti ne daugiau 60.
Auditoriai konstatavo, kad esama sistema neskatina vaiko globos šeimoje: ji nemotyvuoja globėjų, vaikus globojančioms šeimoms trūksta socialinių paslaugų. Pažymima, kad dėl to kasmet parengiama beveik septynis kartus mažiau naujų globėjų nei atsiranda vaikų, kuriems reikalinga globa.
Valstybės kontrolė taip pat pabrėžė, kad vaiko globos išmokos dydis (520 litų) nesikeitė beveik 15 metų, o pati išmoka nėra diferencijuojama pagal vaiko poreikius – amžių, sveikatos būklę. Be to, skiriasi vidutinė vieno vaiko globos kaina per mėnesį: vaikų globos įstaigoje – 2530 litų, šeimynoje – 1040 litų, o šeimoje – 520 litų.
Auditoriai atkreipė dėmesį ir į tai, kad šeimoms ir šeimynoms, globojančioms vaikus, teikiamos paslaugos yra nenuoseklios ir toli nuo jų gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui, 36 savivaldybėse nėra atestuotų socialinių darbuotojų, todėl, norėdamas išklausyti mokymus ar pasikonsultuoti, globėjas turi vykti į kitą savivaldybę. Dėl tokios situacijos dalis asmenų esą atsisako jiems skiriamų mokymų ir netenka galimybės tapti vaiko globėjais.
Be to, auditoriai mano, kad vaiko globėjų atrankos procesas turi didelių spragų. Pavyzdžiui, nenumatyta prievolė atsižvelgti į tai, ar globėjų šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, vertinti visus su vaiku gyvensiančius asmenis. Todėl, kaip teigiama, pasitaiko atvejų, kai su vaiko globėju gyvena asmenys, turintys priklausomybę nuo alkoholio, nėra motyvuoti, kad jų šeimoje gyventų globojamas vaikas. Kritikuojama ir tai, kad netikrinama artimų giminaičių motyvacija ir pasiruošimas globoti vaiką.
„Vaiko artimi giminaičiai sudaro didžiąją nušalintų globėjų dalį“, – konstatuojama pranešime.
Be to, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams tenka patiems vertinti tokius duomenis kaip globėjo pajamos. Dėl subjektyvaus vertinimo pasitaiko atvejų, kai toje pačioje savivaldybėje vienu atveju globa buvo paskirta globėjai, kurios pajamos – 440 litų, o kitu atveju viena priežasčių, kodėl teismas vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados pagrindu priėmė sprendimą negrąžinti vaiko tikrai motinai, buvo nurodytos jos gaunamos 451 lito pajamos.
Įvertinę globos namų aplinką auditoriai nustatė, kad situacija blogėja, nes nuo 2010 iki 2013 metų įvairių su patalpų neatitiktimi normoms arba su vaiko poreikių tenkinimu susijusių pažeidimų skaičius išaugo beveik dvigubai. Pavyzdžiui, vaikams trūksta higienos priemonių, vis dar pasitaiko atvejų, kai berniukai ir mergaitės turi naudotis bendrais tualetais arba peršviečiamomis dušo kabinomis, ikimokyklinio amžiaus vaikai naudojasi bendrais drabužiais.
Lietuvoje yra 10,6 tūkst. globojamų vaikų ir tai sudaro 2 proc. visų šalies vaikų. Kasmet tėvų globos netenka apie 2,1 tūkst. vaikų.
