Šiuos ir kitus trūkumus įvardijo Valstybės kontrolė,
vertinusi, ar Lietuvoje vaikų globa organizuojama efektyviai.
„Tenka apgailestauti, kad šiuo metu veikianti vaikų globos
sistema nėra efektyvi ir ne visada užtikrina, kad vaikų interesai
būtų ginami, o poreikiai tenkinami tinkamai“, – apibendrindama
audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Antradienį išplatintame pranešime auditoriai konstatuoja, jog,
kaip rodo tyrimai, globa stacionariose globos įstaigose lemia
žemesnę gyvenimo kokybę nei šeimos aplinkoje ir dažnai – net
socialinę atskirtį visam gyvenimui.
„Daugelyje Europos Sąjungos šalių vaikų globos sistemos
pertvarkytos daugiau nei prieš 10 metų, dėl to gerokai sumažėjo
globos įstaigose augančių vaikų skaičius. Lietuvoje šios
sistemos reforma buvo pradėta 2007 metais, tačiau dėl tinkamai
nesuplanuotų ir nevykdytų priemonių dauguma rezultatų liko
nepasiekti, o reformos įgyvendinimo terminas atidėtas dar keliolikai
metų“, – nurodo Valstybės kontrolė.
Stacionariose globos įstaigose globojamų vaikų skaičius
daugelį metų nemažėja (apie 4 tūkst.). Trečdalis įstaigų –
perpildytos. Pavyzdžiui, Alytaus globos namuose globojama 120 vaikų,
nors pagal globos normas turėtų būti ne daugiau 60.
Auditoriai konstatavo, kad esama sistema neskatina vaiko globos
šeimoje: ji nemotyvuoja globėjų, vaikus globojančioms šeimoms
trūksta socialinių paslaugų. Pažymima, kad dėl to kasmet
parengiama beveik septynis kartus mažiau naujų globėjų nei
atsiranda vaikų, kuriems reikalinga globa.
Valstybės kontrolė taip pat pabrėžė, kad vaiko globos
išmokos dydis (520 litų) nesikeitė beveik 15 metų, o pati išmoka
nėra diferencijuojama pagal vaiko poreikius – amžių, sveikatos
būklę. Be to, skiriasi vidutinė vieno vaiko globos kaina per
mėnesį: vaikų globos įstaigoje – 2530 litų, šeimynoje –
1040 litų, o šeimoje – 520 litų.
Auditoriai atkreipė dėmesį ir į tai, kad šeimoms ir
šeimynoms, globojančioms vaikus, teikiamos paslaugos yra
nenuoseklios ir toli nuo jų gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui, 36
savivaldybėse nėra atestuotų socialinių darbuotojų, todėl,
norėdamas išklausyti mokymus ar pasikonsultuoti, globėjas turi
vykti į kitą savivaldybę. Dėl tokios situacijos dalis asmenų esą
atsisako jiems skiriamų mokymų ir netenka galimybės tapti vaiko
globėjais.
Be to, auditoriai mano, kad vaiko globėjų atrankos procesas turi
didelių spragų. Pavyzdžiui, nenumatyta prievolė atsižvelgti į
tai, ar globėjų šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos
šeimų sąrašą, vertinti visus su vaiku gyvensiančius asmenis.
Todėl, kaip teigiama, pasitaiko atvejų, kai su vaiko globėju gyvena
asmenys, turintys priklausomybę nuo alkoholio, nėra motyvuoti, kad jų
šeimoje gyventų globojamas vaikas. Kritikuojama ir tai, kad
netikrinama artimų giminaičių motyvacija ir pasiruošimas globoti
vaiką.
„Vaiko artimi giminaičiai sudaro didžiąją nušalintų
globėjų dalį“, – konstatuojama pranešime.
Be to, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams
tenka patiems vertinti tokius duomenis kaip globėjo pajamos. Dėl
subjektyvaus vertinimo pasitaiko atvejų, kai toje pačioje
savivaldybėje vienu atveju globa buvo paskirta globėjai, kurios
pajamos – 440 litų, o kitu atveju viena priežasčių, kodėl
teismas vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados pagrindu priėmė
sprendimą negrąžinti vaiko tikrai motinai, buvo nurodytos jos
gaunamos 451 lito pajamos.
Įvertinę globos namų aplinką auditoriai nustatė, kad
situacija blogėja, nes nuo 2010 iki 2013 metų įvairių
su patalpų neatitiktimi normoms arba su vaiko poreikių tenkinimu
susijusių pažeidimų skaičius išaugo beveik dvigubai. Pavyzdžiui,
vaikams trūksta higienos priemonių, vis dar pasitaiko atvejų, kai
berniukai ir mergaitės turi naudotis bendrais tualetais arba
peršviečiamomis dušo kabinomis, ikimokyklinio amžiaus vaikai
naudojasi bendrais drabužiais.
Lietuvoje yra 10,6 tūkst. globojamų vaikų ir tai sudaro 2 proc.
visų šalies vaikų. Kasmet tėvų globos netenka apie 2,1 tūkst.
vaikų.