Išmesti iš balno V.Kozjakovą ir užvaldyti jo valdomą Mickūnuose (Vilniaus r.) įsikūrusią prieskonius gaminančią ir fasuojančią įmonę „Preskonita“ net trejus metus bandė vienas turtingiausių Latvijos verslininkų Janis Leitanas.
Pastarasis galimai veikė pagal klasikinę verslo užgrobėjų („reiderių“) schemą – sunaikinti bendrovę išviliojus dalį akcijų, klastojant dokumentus.
Paaiškėjo, kad užvaldyti neįgaliesiems darbo vietas suteikusią įmonę Latvijos verslo užgrobėjams galimai talkino šalies civilinės teisės pažiba buvęs Aukščiausiojo teismo teisėjas Valentinas Mikelėnas.
Neseniai Lietuvos aukščiausiasis teismas padėjo tašką byloje, kurioje „Preskonita“ reikalavo, kad jai būtų leista išpirkti akcijas iš Latvijos bendrovės „JL Invest“. Bet vilniečiai dėl kenkėjiškų partnerių veiksmų prarado per milijoną litų, patyrė moralinę žalą.
Šios kovos už išlikimą rinkoje istorijos pradžią jau aprašė „Lietuvos rytas“ („Verslininkas jaučiasi patekęs į grobikų iš Latvijos tinklą“, 2013 02 03).
Pardavė pusę akcijų
„Užtenka vieno neatsargaus žingsnio, per didelio patiklumo – ir jau nebeturi nei verslo, nei namų, džiaugiesi sveikas kailį išnešęs“, – ištarė V.Kozjakovas, kuris pamažu atsitiesia po sunkaus teisinio mūšio.
Ši istorija prasidėjo nuo, regis, įprasto sandorio. Kurį laiką vilniečiams žaliavas tiekė Latvijos įmonė „Elpis“. O 2010 metais latviai nupirko 50 procentų „Preskonitos“, kuriai tuomet buvo nelengvi laikai, akcijų. Jas įsigijo ne tiesiogiai „Elpis“, o su ja oficialiai nesusijusi įmonė „JL Invest“. Bet savininkas tas pats – J.Leitanas.
Netrukus naujieji partneriai paklausė: kaip dalysimės 2011 metų pelną? „JL Invest“ užvertė pasiūlymais skirstyti pelną pagal mėnesius, ketvirčius, pareikalavo netgi Lietuvoje nepraktikuojamų pelno dalybų į priekį.
Sulaukė grasinimų
Pavojaus signalas nuskambėjo, kai latviai V.Kozjakovui pasiūlė likusia akcijų dalimi garantuoti apie 200 tūkst. litų „Preskonitos“ skolą bendrovei „Elpis“ už žaliavas. Vilnietis nesutiko, ir tada, anot jo, prasidėjo atviras spaudimas.
„JL Invest“ esą ėmė grasinti V.Kozjakovui, kad atleis jį iš direktoriaus pareigų, atakavo laiškais ir skambučiais.
„Mes tave apstatysime raudonomis vėliavomis – tu nebekvėpuosi! Perpirksime tavo skolas, įtikinsime bankus uždaryti tau kredito linijas. Arba daryk taip, kaip mes norime“, – V.Kozjakovas iki šiol mena tokius J.Leitano žodžius.
Sutrikęs vilnietis klausėsi lyg tarp kitko pasakojamų šiurpių istorijų, kaip Rygoje be žinios dingsta į panašias situacijas patekę verslininkai.
Puolimas buvo vykdomas visu smarkumu. Bendrovė „Elpis“ kreipėsi į Rygos arbitražo teismą reikalaudama pripažinti „Preskonitos“ skolą – 200 tūkst. litų.
Latvijos teismas nusprendė, kad vilniečiai akcininkams skolingi net 292 tūkst. litų. Neįtikėtinai didelę dalį – apie 100 tūkst. litų – sudarė priteistos teismo išlaidos.
Prisiminė sunkias dienas
Vilniaus apygardos teismas, pernelyg nesigilindamas į padėtį, įteisino Rygos arbitražo teismo skirtą 330 tūkst. skolą „Preskonitai“.
„Labai skaudu buvo prieš Kalėdas, kai antstolio priremtas prie sienos vėlavau išmokėti atlyginimus.
Atėjo pas mane ašarojanti darbininkė, sako: „Direktoriau, ką man daryti? Rytoj vaikams valgyti neturėsiu už ką nupirkti, ne tik dovanų.“ Ištraukiau iš kišenės savo 200 litų, padaviau“, – sunkias dienas prisimena V.Kozjakovas.
Skolą pardavė advokatams
Murdyti socialinę įmonę J.Leitanas ėmėsi iš peties, surezgęs gudrią schemą. Jis „Preskonitos“ skolą pardavė Mindaugo Kazlausko advokatų kontorai, kuri ginče dėl akcijų atstovauja latvių bendrovei. Tokiu būdu latvis žlugdė „Preskonitą“, mokėdamas teisininkams jos pinigais.
Vilniečiams pavyko išsireikalauti, kad Rygoje ir Vilniuje būtų iškelta baudžiamoji byla dėl dokumentų klastojimo. Nepaisant to, J.Leitano pasamdyti teisininkai Lietuvoje negailestingai smaugė tėvynainį verslininką.
„Elpis“ pasitelkė netgi sunkiąją artileriją – atstovauti teisme dėl akcijų pardavimo pasamdė buvusį Aukščiausiojo teismo teisėją V.Mikelėną.
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, latviai tikėjosi, kad šis advokatas, pasinaudojęs ryšiais, imsis lobistinės veiklos ir paveiks Aukščiausiąjį teismą.
Į „Lietuvos ryto“ klausimą, kodėl jis ėmė atstovauti latvių bendrovei, kuriai iškeltos net dvi baudžiamosios bylos ir kuri įtariama verslo užgrobimu, V.Mikelėnas atsakė trumpai: „Byla iškelta, bet tai nieko nereiškia, kaltė neįrodyta. Lietuvos teismai irgi priėmė nevienareikšmiškus sprendimus šioje istorijoje.“
Vis dėlto Aukščiausiasis teismas paliko galioti ankstesnįjį Vilniaus apygardos teismo sprendimą – „Elpis“ įpareigojamas parduoti „Preskonitai“ akcijas už ekspertų nustatytą kainą.
Atliko žvalgybą?
Kodėl į turtingiausių Latvijos žmonių dešimtuko sąrašą patenkantis J.Leitanas užsimojo trūks plyš sužlugdyti nedidelę vilniečių įmonę?
Su šia istorija susipažinę teisininkai mano, kad verslo užgrobėjai atliko žvalgybinį žygį į naują teritoriją. Jiems galbūt buvo svarbu įsitikinti, ar Lietuvoje apsimoka grobti bendroves, kokia yra jų teisinė apsauga.
Latvijos spaudoje buvo pasirodę žinių, kad J.Leitanui įprasta užvaldyti įmones, išviliojus dalį akcijų. Išsamiai buvo aprašyti ir jo žygiai Lietuvoje, bandant sudoroti Vilniaus bendrovę.
„Lietuvos rytas“ kelis kartus mėgino susisiekti su J.Leitanu, siuntė jam klausimus, tačiau jokio atsakymo nesulaukė.
Pralaimi įmonė, laimi advokatai
Mindaugas Žolynas
Advokatų kontoros „Borenius“ teisininkas
„Preskonitos“ istorija parodo rimtą problemą Lietuvoje, kad verslininkai pernelyg mažai rūpinasi savo verslo saugikliais. Yra bėdų ir dėl akcijų pirkimą ir pardavimą reglamentuojančių įstatymų.
Nesu už tai, kad valstybė aktyviai kištųsi ir nurodinėtų, kaip elgtis su savo turtu. Jeigu Vakaruose iškyla nesutarimų tarp akcininkų, jie sėda prie derybų stalo ir tariasi. Kuo toliau į Rytus, tuo šiurkštesnėmis priemonėmis sprendžiami tokie nesutarimai. Taigi turėtų būti įstatymai, saugantys įmonių, darbuotojų interesus tais atvejais, kai kyla karas tarp akcininkų.
Blogiausia, kai akcijos padalijamos santykiu 50:50 ir nėra kontrolinio paketo savininko. Įstatymas turėtų numatyti bendrovės valdybai balso teisę pasirenkant akcininkus.
Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad akcininkų karuose pralaimi tik bendrovės, jų darbuotojai. O laimėtojai būna advokatai.“
