„Valdančiojoje daugumoje yra labai daug diskusijų, kurios daugiau atspindi priešrinkiminį chaosą, negu kažkokį suderintą rimtą valstybės valdymą“, - Ukmergės rajone sakė prezidentė.
D.Grybauskaitė sakė, kad iš koalicijos politikų dažnai girdimi „nusišnekėjimai“, kurie turėtų liautis po prezidento ir Europos Parlamento rinkimų gegužės mėnesį.
„Tikiuosi, kad mums visiems užteks kantrybės palaukti po rinkimų ir labai tikiuosi, kad tokių nusišnekėjimų tikrai nebus. Dabar matome mėginimą supriešinti žmones, pavyzdžiui, priešpastatyti pensininkus prieš kitą visuomenės dalį. Politiškai tai labai klaidinga, negalima taip supriešinti žmonių“, - sakė prezidentė.
Siūlo įvesti automobilių mokestį
Didžiausia valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija siūlo įvesti automobilių mokestį ir didinti akcizus, o už gautas pajamas išmokėti kompensacijas už sumažintas pensijas. Tačiau koalicijos partneriai Darbo partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija pareiškė nesutinkanti su automobilių mokesčiu.
Valdantieji skaičiuoja, kad pensijų kompensavimui iš viso reikės apie 443 mln. litų. Šiemet ketinama išmokėti 88,6 mln. litų, o likusi suma bus kompensuota 2015-2016 metais.
Nuslėpė apie Lietuvos įsipareigojimus
D.Grybauskaitė sako, kad referendumo organizatoriai nuslėpė apie Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES) leisti žemės pardavimą užsieniečiams, tačiau pripažįsta, kad valdžia pavėlavo įvesti saugiklius.
„Ne visą tiesą pasakė ir referendumo organizatoriai. Mes referendumu visa tauta balsavome už narystę ES, joje jau buvo įdėta tai, kad po kažkiek laiko (...) leidimas turės būti pardavimui, bet šitas nebuvo pasakyta žmonėms, kurie pasirašinėjo po referendumu“, - penktadienį sakė prezidentė.
„Toks referendumas, toks balsavimas realiai reikštų ir prieš mūsų stojimo (į ES) sutartį“, - teigė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, valdžia uždelsė priimti įstatymus, kurie suteiktų pirmenybę Lietuvos piliečiams įsigyti žemę pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ir „galbūt dėl to referendumo iniciatoriai gebėjo surinkti parašus šiek tiek gąsdindami žmones“.
„Palinkėčiau visiems mums nesikarščiuoti, o priimti tokius įstatymus, kurie garantuotų, kad žemė liks Lietuvos piliečių rankose pirmoje vietoje“, - sakė prezidentė.
Iniciatyvinė grupė siūlo Lietuvoje surengti privalomąjį referendumą, kuriuo Konstitucijoje įtvirtintų, kad žemė galėtų priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, taip pat numatyti, kad referendumui surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. parašų.
Kritikai sako, kad toks referendumas gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai ir Lietuvos įsipareigojimams Europos Sąjungai, kurioje garantuojamas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas. Stodama į ES Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams, ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galioti.
Referendumo iniciatoriai teigia, kad žemės pardavimas užsieniečiams „pažeidžia Lietuvos teritorijos vientisumą“, o užsieniečiai gali supirkti daug žemės, kuri Lietuvoje pigesnė nei Vakarų Europoje.
Vyriausioji rinkimų komisija pirmadienį turėtų paskelbti, ar iniciatoriams pavyko surinkti 300 tūkst. tinkamai įformintų parašų referendumui paskelbti. Jei bus patvirtintas reikiamas skaičius, Seimas turės paskelbti referendumo datą.
Viešėdama Ukmergės rajone prezidentė D.Grybauskaitė taip pat atidarė restauruotus pirmojo Lietuvos Prezidento, Nepriklausomybės Akto signataro Antano Smetonos dvaro rūmus.
Prezidento rinkimai, kuriuose D.Grybauskaitė sieks antrosios kadencijos, Lietuvoje vyks gegužės 11 dieną. Antrasis turas, jei prireiks, bus rengiamas gegužės 25-ąją, kartu su tą dieną vyksiančiais Europos Parlamento rinkimais.
