Šie Kauno policijos pareigūnai pernai rugsėjo 30 dieną Panevėžio miesto apylinkės teismo pripažinti kaltais dėl tarnybinių pareigų neatlikimo ir abiem skirta po 36 MGL siekiančios baudos (po 4 tūkst. 860 litų). Taip pat teismas buvo nusprendęs, kad nukentėjusiajai L.Stankūnaitei Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turės atlyginti neturtinę žalą – 40 tūkst. litų ieškinį.
Pedofilijos bylos priešistorė
E.Kuckailis ir R.Kairienė pernai rugsėjį Panevėžio miesto apylinkės teismo buvo pripažinti kaltais dėl 2008 metais atliekant ikiteisminį tyrimą neteisėtai kauniečiui Drąsiui Kedžiui išduotos pažymos, kad jo mažametė dukra buvo tvirkinama sugyventinės Laimutės Stankūnaitės tėvų bute.
Vėliau remiantis šia pažyma L.Stankūnaitei teismo sprendimu buvo apribota galimybė bendrauti su dukra, ši iki 2012 metų pavasario gyveno pas tetą, buvusią teisėją, o dabar – užsienyje besislapstančią Seimo narę Neringą Venckienę. Užpernai teismai galutinai konstatavo, kad vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje šios mažametės tvirkinimu kaltintas Andrius Ūsas – nekaltas, jokios pedofilijos nebuvo.
E.Kuckailio ir R.Kairienės baudžiamoji byla Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama dvejus metus, nes teismo posėdžius nuolat tekdavo atidėti dėl įvairių priežasčių – susirgusių kaltinamųjų, neatvykusių arba pasikeitusių advokatų. Kiti teismo proceso dalyviai spėjo, kad taip bandoma sulaukti 2013 metų gruodį sueinančios bylos senaties.
Valstybės kaltinimą palaikęs prokuroras abiem kaltinamiesiems siūlė po 7 tūkst. 800 litų dydžio baudas ir atimti teisę dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Rugsėjo 30 dieną Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu abu buvę policijos pareigūnai pripažinti kaltais. Jiems skirtos po 36 MGL siekiančios baudos. Taip pat nutarta, kad šioje byloje pripažintai nukentėjusiąja L.Stankūnaitei Kauno miesto policija turės atlyginti neturtinę žalą – 40 tūkst. litų, nors pati nukentėjusioji buvo pateikusi 100 tūkst. litų ieškinį.
Apskundė visi
Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį apskundė abu nuteistieji, nukentėjusios L.Stankūnaitės advokatas ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK).
E.Kuckailis ir R.Kairienė savo apeliacijose Panevėžio apygardos teismo prašė juos išteisinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo jiems skirtas baudas.
Kauno apskrities VPK apskundė nuosprendžio dalį, kuria L.Stankūnaitei iš Kauno apskrities VPK priteista 40 tūkstančių litų neturtinės žalos. Kauno policijos atstovų nuomone, neturtinė žala L.Stankūnaitei priteista nepagrįstai ir prašo ją panaikinti.
Per savo advokatą Vitalijų Vasilionoką apeliacinį skundą padavusi šiuo metu užsienyje su dukra gyvenanti L.Stankūnaitė aukštesnės instancijos teismo prašė, kad neturtinės žalos suma jai būtų padidinta iki tokios, kokios ji reikalavo teismo proceso metu – 100 tūkstančių litų.
Teismas rėmėsi ne vien pažyma
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, paskelbęs išteisinamąją nutartį, trumpai išdėstė savo motyvus. Tiesa, dėl to jam teko priminti visą įvykių, vėliau pavadintų Kauno pedofilijos bylos priešistore, chronologiją.
Pažymą kauniečiui Drąsiui Kedžiui, atvedusią juos į teisiamųjų suolą, R.Kairienė ir E.Kuckailis išdavė 2008 metų gruodį. Pasak teisėjo, tuo metu Kauno Panemunės policijos komisariate jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl D.Kedžio ir jo buvusios sugyventinės L.Stankūnaitės mažametės dukters tvirkinimo. Pradėjus tyrimą jau buvo apklaustas pats D.Kedys, jis taip pat dalyvavo apklausiant jo dukrą kaip mažametės teisėtas globėjas.
2008 gruodžio 19 d. D.Kedys paprašė jam išduoti pažymą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kad ją galėtų pateikti Kauno miesto apylinkės teismui, prašydamas uždrausti L.Stankūnaitei bendrauti su dukra. R.Kairienė pažymą parašė, E.Kuckailis pasirašė.Gruodžio 22 dieną D.Kedys kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ir šventė pergalę – L.Stankūnaitei teismas uždraudė bendrauti su dukra.
Pasak Panevėžio apygardos teisėjo A.Gapučio, Kauno teisėja, priimdama tokią nutartį, vadovavosi pateiktos informacijos visuma, o ne vien R.Kairienės ir E.Kuckailio išduota pažyma. Be to, būdama teisininkė, puikiai žinojo apie galiojančią nekaltumo prezumpciją ir tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dar nereiškia, kad nusikaltimas iš tiesų buvo padarytas.
Jau po kelių mėnesių, 2009 metų pradžioje, Kauno apygardos teismas žemesnio teismo skirtas laikinąsias mažametės apsaugos priemones sušvelnino, L.Stankūnaieti buvo leista bendrauti su dukra, tik susitikimuose dalyvaujant Vaikų teisių apsaugos atstovams.
Pasak A.Gapučio, pažymoje buvo nurodyti tie ikiteisminio tyrimo faktiniai duomenys, kurie buvo tai dienai žinomi. Nors pareigūnai buvo kaltinami, kad paviešino ikiteisminio tyrimo duomenis, bet byloje tuomet tebuvo D.Kedžio ir jo dukters parodymai. Todėl pateikdami D.Kedžiui pažymą su informacija, kurią jis ir taip žinojo, jokių svarbių ikiteisminio tyrimo duomenų pareigūnai nepaviešino.
"Pareigūnų veiksmuose nėra nei kaltės, nei priežastinio ryšio tarp jų išduotos pažymos ir teismo sprendimo uždrausti L.Stankūnaitei bendrauti su dukra. Tuo labiau, kad vėliau jai buvo leista bendrauti su vaiku", – baigė komentuoti savo sprendimą teisėjas A.Gaputis.
Skirstėsi skirtingai nusiteikę
Išgirdę, kad yra išteisinti, R.Kairienė ir E.Kuckailis elgėsi skirtingai. Per visą teismo procesą viešumo vengusi buvusi tyrėja ir šį kartą nepanoro komentuoti ką tik išgirstos išteisinamosios nutarties. "Užtenka, ir taip šešeri metai iš gyvenimo išbraukti", – tepasakė R.Kairienė ir išskubėjo iš teismo.
Tuo tarpu E.Kuckailis pasidžiaugė, kad buvo išteisintas. Jo nuomone, teisėjas aiškiai ir motyvuotai išaiškino, kad jų su R.Kairiene išduota pažyma lemiamos įtakos sprendimui apriboti LStankūnaitės galimybę matytis su dukra neturėjo. Tą patį dar prieš teisėjui paskelbiant nutartį sakė ir E.Kuckailį nagrinėjant apeliaciją gynęs panevėžietis advokatas Žygimantas Rutkauskas. Jis buvo įsitikinęs, kad abu Kauno pareigūnai neturėjo sėsti į teisiamųjų suolą. Blogiausiu atveju, jie galėjo būti baudžiami drausminėmis nuobaudomis, o ne tapti kaltinamaisiais baudžiamojoje byloje.
L.Stankūnaitės interesus atstovavusiam vilniečiui advokatui Vitalijui Vasilionokui Panevėžio apygardos teismo nutartis buvo netikėta. Jis sakė beveik neabejojąs, kad ir prokurorai, ir jo klientė šį sprendimą skųs aukštesnės instancijos teismui.
Valstybės kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras Robertas Diksa sakė, kad pirmiausia turi perskaityti teismo nutartį, išanalizuoti jos motyvus ir tik tuomet spręs, ar ją apskųs.
