- Kaip mūsų Vytį įvertino Pietų Amerikoje susirinkę Dakaro ralio dalyviai, vietiniai gyventojai?
- Visų pirma Vytis - labai gražus ženklas. Dakare buvo nuolat užduodamas klausimas: kas šis gražus simbolis? Nuostabu, tačiau kiekvieną dieną pagal jį mus rasdavo lietuvių kilmės pietų amerikiečiai. Vytis jiems įkvėpdavo pasididžiavimą savo tolima kilmės šalimi. Man buvo ypatinga garbė Dakare nešti šį ženklą. Sudėtingiausiame planetos maratone mes parodėme, kad nebūtinai mes esame didžiausi, bet galime būti tarp stipriausių.
Daugeliui gali atrodyti, kad mes Dakare reklamavome Lietuvą. Iš tiesų mūsų misija buvo visų pirma priminti paties lietuviams – kas mes esame. Mūsų genuose – Lietuvos Vytis! Kai žinosime savo tapatybę, suvoksime Vytį savyje, tada ir pasaulis suvoks visai kitokią Lietuvą.
Daug kas klaidingai įsivaizduoja, kad mes turime simbolį ir jį turime rodyti pasauliui. Iš tiesų simbolis yra mūsų tapatybės išraiška. Simbolis mums primena, kad mes tokie esame. Tai – mūsų veidrodis.
- Ir ką mes tame veidrodyje matome?
- Lietuviai yra užkariautojai gerąja prasme. Lyderiai, einantys į priekį ir kitus pritraukiantys eiti drauge. Mes kaunamės su iššūkiais ir užkariaujame naujas teritorijas, tiesa, perkeltine prasme. Lietuvos verslo šuoliai į vis naujas eksporto rinkas yra puikus to pavyzdys. Imkime kad ir priešingą pavyzdį: lietuviai, kurie „užkariauja“ norvegų sandėliukus.
Tai irgi mumyse tūnančio pirmavimo geno apraiška. Jie lyderiai, tiesiog patekę tarp klaidingą mąstymą turinčių žmonių. Lietuvyje glūdintis pirmavimo genas pasireiškia visur ir visada. Aišku, norvegų sandėliukai nėra ta aplinka, kuriame jis turi pasireikšti. Bet tai irgi faktas, kad lyderystės genas yra, tereikia vystytis deramoje aplinkoje.
- Kaip padaryti, kad Lietuva taptų mūsų lyderystės geno raiškos vieta?
- Nieko daug ir nereikia. Tik būti savimi. Aišku, reikia žinoti, kas mes esame.
Galime pažiūrėti plačiau. Pagrindinė lietuvių tautos problema yra ta, kad mes dar nežinome, kas esame. Valstybė nėra nupiešusi aiškios vizijos, kas mes esame ir kur einame.
Neturime švyturio, prie kurio visada galėtume sugrįžti. Vytis ir yra tas simbolis, vidinis švyturys, kuris atskleidžia mūsų vidines galias.
- Iš kur šis žinojimas?
- Aš pats atrandu, kad Vytis yra manyje dėl iššūkių ir jų įveikimo. Jis tiesiog manyje atsiskleidžia. Lietuviams supratus, kad mūsų genas yra Vytis, valstybė labai gretai pradės judėti priekį. Daug metų Vytis buvo užkastas kaip nereikšmingas istorinis simbolis.
Dabar Lietuvos Vytis vėl natūraliai tampa lietuvius įkvepiančiu simboliu. Kitaip ir negali būti. Nes būtent Vytis išreiškia tautos savastį. Trispalvė, be abejonės, jau turi savą emocinį krūvį. Bet ji neišreiškia visos mūsų istorijos, tik jos nedidelę dalį. Didžioji mūsų istorijos dalis yra Vytis.
- Kokia mūsų valstybės perspektyva?
- Aš esu ramus dėl valstybės. Vytis tikrai mumyse prasimuš. Tai – dominuojantis mūsų genas. Tik dėl jo išlikome ir esame stiprūs. Tereikia valstybiniu lygiu susidėlioti sampratą - kas yra lietuvis? O ant to šio pagrindo nusibrėžti valstybės vystymo strategiją. Iškelti Vytį kaip tikrąjį tautos ženklą ir sparčiai judėti į priekį.
