Antano Smetonos instaliacija

Vasario 14-ji, Šv.Valentino diena, Užulėnyje (Ukmergės r.) panašėjo į Vasario 16-ją. Į restauruotą Antano Smetonos dvarą suvažiavę svečiai liejo meilę buvusiam tų mūrų šeimininkui – pirmajam ir paskutiniajam tarpukario Lietuvos prezidentui. Bandyta suvaidinti to meto vaizdų: būta persirengėlių ponų su cilindrais, ponių su lengvais šydais, tarnaičių su krakmolytomis prijuostėmis.

Daugiau nuotraukų (1)

Arūnas Brazauskas

2014-02-17 17:27, atnaujinta 2018-02-16 04:57

Dviejų smetoniškų kareivėlių laikomą žalią juostelę perkirpusi šalies Prezidentė pasakė, kad šiame dvare yra ir lašelis jos – mat ji rėmusi dvaro atnaujinimo idėją.

Įdomu, kurie iš kandidatų į prezidentus nenorėtų būti apsilašinę Antanu Smetona kaip krupniku? Kai kuriems, deja, neleidžia ideologinės nuostatos.

Šv.Valentino dieną Užulėnyje skaitytame pranešime istorikas Tomas Baranauskas priminė, kad A.Smetona buvęs telkiantis lyderis. Pranešėjas klausė, kas geriau – pasitraukti iš šalies kaip A.Smetonai, ar įsakais prisidėti prie savo valstybių inkorporacijos į SSRS, kaip tai padarė Latvijos ir Estijos prezidentai.

Bėgant laikui A.Smetona tampa tokiu, kokį jį atkuria neabejinga vaizduotė. Rašytojo Herkaus Kunčiaus librete „Kipras, Fiodoras ir kiti“, pagal kurį Giedrius Kuprevičius prieš gerą dešimtmetį parašė operetę, A.Smetona reiškiasi kaip meno teoretikas platonikas. Nuo teorijos jis pereina prie praktikos – sukuria bronzinių skulptūrų instaliaciją.

XX a. politinių veikėjų meno kūriniai dažnai lieka nepastebėti. Ne paslaptis, kad Winstonas Churchillis liejo akvareles ir mūrijo sienas. Josifo Stalino eilėraščiai, specialistų nuomone, sudėlioti pakenčiamai. Tačiau jo kaip kartografo kūryba vertinama tik politiškai. Neteko girdėti, kad J.Stalino nubraižytos valstybių sienos, kurios nuo jo laikų iš esmės nepakito, būtų įvertintos estetiniu aspektu. A.Smetona yra palikęs kūrinį, kurį pavadinčiau kalendorine instaliacija, bet jis, kaip spėju, nėra net pastebėtas. Spręskite patys.

Lenkija 1938 m. kovo 17 d. pateikė Lietuvai ultimatumą, kuriuo reikalavo tarp šalių užmegzti diplomatinius santykius. Ultimatumas buvo priimtas, Lietuva užmezgė santykius su Vilnių okupavusia valstybe. Už dviejų mėnesių, 1938 m. gegužę, paskelbta nauja Lietuvos konstitucija, kurioje deklaruota, kad Vilnius – Lietuvos sostinė.

Konstitucijos paskelbimas tarsi instaliacija įsiterpia į tokią įvykių seką:

1926 m. gegužės 12 d. Józefas Piłsudskis įvykdė valstybės perversmą.

1935 m. gegužės 12 d. J.Piłsudskis mirė.

1936 m. gegužės 12 d. J.Piłsudskiо širdis palaidota Vilniuje.

1938 m. gegužės 12 d. paskelbta Lietuvos konstitucija. Valstybės sostinė – Vilnius.

Ar konstitucijos įvedimo data atsitiktinė? Kokia šio veiksmo žinia pasauliui? Ar kas nors tyrinėjo šį A.Smetonos performansą?

„Laisvoji banga“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.