Tokio Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) bejėgiškumo ir cirką (o gal vaikų darželį) primenančio blaškymosi neteko regėti net jos senbuviams.
Nenuostabu, kad šios komisijos posėdis dėl galutinio sprendimo, ar leisti rengti referendumą dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams, vakar buvo skandalingas.
VRK iš pradžių išvis nepriėmė jokio sprendimo, nors leisti referendumą siūlė pačios komisijos darbo grupė.
Po ilgos sumaišties ir svarstymų, ką toliau daryti, vis dėlto nuspręsta tą karštą referendumo bulvę permesti Seimui, nors VRK paskelbė nežinanti, ar reikiamas parašų skaičius buvo surinktas.
Kad ir kaip būtų, toliau dėl šios problemos galvą suks Seimas, o galbūt ir Konstitucinis teismas.
Nusprendė nieko nenuspręsti
Gatvėje – įtūžusi ir prakeiksmus rėkaujanti minia, apsupta net kelių policijos ekipažų, viduje – net rusiškais keiksmažodžiais besisvaidantys referendumo rengėjai, apsaugos ir policijos pareigūnai.
Tokiame fone vyko VRK posėdis. Jame buvo paskelbta speciali pertrauka, sutrikusiems komisijos nariams mėginant tartis užkulisiuose, o iniciatoriams toliau mitinguojant salėje. Pastarieji tai šaukė ant šmėstelėjusių rinkimų prievaizdų, tai ramino vieni kitus.
6 „už“, 1 „prieš“, 7 susilaikė. Paaiškėjo, kad komisija nepriėmė jokio sprendimo balsuodama dėl specialios darbo grupės ir ekspertų išvados, jog referendumo rengėjams vis dėlto pavyko surinkti 300 061 parašą – tiek, kiek reikia.
Už tai, kad grupės išvada būtų patvirtinta ir, kaip numato įstatymai, procedūros būtų tęsiamos Seime, balsavo ne tik „Drąsos kelio“, „tvarkiečių“, „darbiečių“’ atstovai, bet ir pats komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Kitaip buvo nusiteikę opozicinių liberalų, konservatorių, valdančiųjų socialdemokratų atstovai, tarp jų ir nutarimo projekto, siūlančio patvirtinti teigiamą sprendimą, teikėjai.
Blaškėsi kaip akis išdegę
Jei VRK būtų patvirtinusi minėtą projektą, Seimas būtų turėjęs skelbti referendumą. Mat įstatymuose detaliai nepasakyta, ar parlamentas gali kreiptis dėl referendumo rengimo į Konstitucinį teismą, ir ar toks kreipimasis stabdytų visą procesą.
Būtent ši nežinia, matyt, labiausiai ir gąsdino referendumo priešininkus, kurie nusprendė taip balsuodami baigti reikalą jau šioje stadijoje.
Bet po tokio balsavimo ėmė triukšmauti ne tik referendumo šalininkai salėje bei gatvėje, bet ir patys komisijos nariai.
Z.Vaigauskas kolegas ėmė kaltinti neatsakingu elgesiu.
Po to komisija staiga metėsi prie kito darbotvarkės klausimo – vieno mandato Joniškio savivaldybėje problemos. Bet šiuos manevrus gožė tas pats klausimas, kurį garsiai nuolat išrėkdavo referendumo rėmėjai: „Kas toliau?“
Vienas komisijos senbuvių Julius Jasaitis teigė, kad VRK vis dėlto turi ką nors nutarti. Z.Vaigauskas jam antrino ir pasiūlė balsuoti dėl projekto, numatančio, kad reikiamas parašų skaičius vis dėlto nėra surinktas.
Kad toks komisijos sprendimas būtų turėjęs dar menkesnį teisinį pagrindą nei sprendimas nepriimti jokio sprendimo, buvo akivaizdu ne tik grasinimais „tik pabandykite“ besisvaidžiusiems iniciatoriams, bet ir daugumai pačios VRK narių.
Tad ilgokai patylėję ir sutrikę rinkimų prievaizdai, aidint stebėtojų juokui, paskelbė dešimties minučių pertrauką ir salę paliko mitinguotojams.
Aidėjo ir himnas, ir būgnai
Grįžę iš užkulisių komisijos nariai paskelbė radę išeitį – jie perduoda šį klausimą Seimui ir pritaria darbo grupės išvadai, tačiau be konkretaus jos įvardyto surinktų ir galiojančių parašų skaičiaus.
Už tai balsavo 12 komisijos narių, bet trys vis tiek susilaikė.
Kitaip sakant, VRK dauguma, matyt, apsisprendė, kad toliau šį klausimą tegu narplioja Seimas, kuriame persvarą, atrodo, turi referendumo priešininkai.
Kartu pati komisija išvengė tolesnio murdymosi. Juk net ir tuo atveju, jei ji nebūtų priėmusi jokio sprendimo, tokius veiksmus referendumo rengėjai būtų skundę Vyriausiajam administraciniam teismui.
Po šio VRK balsavimo žemės saugotojai savo triumfą išliejo triukšmingai užplėštu himnu ir raginimais komisijos nariams atsistoti ir taip pat giedoti.
„Iš himno tyčiojatės! Naudojate kitų žmonių prievartai! Kas būtų, jei aš versčiau jus klauptis?!“ – jau nebeištvėrė ir santūrusis Z.Vaigauskas.
Vieni referendumo šalininkai įžūliai šūkavo „ar kas nors prieš himną?“, kiti liepė savo bendražygiams apsiraminti.
Tokiu skandalu posėdis ir pasibaigė, o tautos atstovai, iki tol buvę salėje, prisidėjo prie lauke džiūgavusių ir būgnus mušusių šalininkų.
Triumfo šventė prie VRK būstinės vyko dar gerą pusvalandį, o kai kurie komisijos nariai, priešinęsi referendumui, net bijojo išeiti į lauką ir laukė, kol žmonės išsiskirstys.
Procesai neprognozuojami?
Kaip toliau klostysis situacija parlamente, VRK nariai nesiryžo prognozuoti. Jie tik svarstė, kad priėmęs nutarimą skelbti referendumą visas Seimas arba penktadalis jo narių kartu gali kreiptis dėl to į Konstitucinį teismą.
Anot kai kurių rinkimų prievaizdų, net referendumui įvykus ir pavykus, jo sprendimą galima skųsti Konstitucijos sargams.
