Vilniaus universiteto archeologijos specialybės studentai atėjo tiesiog iš paskaitos kartu su profesoriumi. „Visą naktį sekiau per televiziją rodomus įvykius Kijeve. Tiesiog nesuprantama, kaip Europos vidury gali vykti tokie drastiški bandymai įvesti diktatūrą“, – susijaudinęs kalbėjo archeologijos profesorius Aleksiejus Luchtanas.
„Mes – ne kokia Šiaurės Korėja, kad galėtume leisti dėtis tokiems dalykams. Nesuprantu, ko gali tikėtis valdžia po kraujo praliejimo. Tai – politinė aklavietė. Juk istorija rodo, kad visų diktatūrų laukia liūdnas likimas“, – sakė jis.
Ukrainos žmonių palaikymą simbolizuojančius ženkliukus prisisegęs jaunimas nešė gėlių ir žaislų ir draugiškai dalinosi žvakėmis. Tarp jų buvo galima pamatyti ir Tautininkų sąjungai atstovaujantį Richardą Garuolį, kuris teigė, kad irgi atėjo palaikyti represijas kenčiančių ukrainiečių. „Ukrainos valdžiai reikia daryti tarptautinį spaudimą visais kanalais. Prie to turi prisidėti ir Europos Sąjunga, ir Parlamentas. Spaudimą reikia daryti ir Rusijai, Putinui, nes, neabejotinai, šioje situacijoje aiškiai matomas ir jų šešėlis", – tvirtai teigė jis ir pridūrė, kad valstybės tarnai Ukrainoje yra tapę ponais, „net ne ponais – tironais“.
Iš darbo atsiprašęs Vytautas Budreika sakė, kad iš darbo jį išleido lengvai. „Bendradarbiai džiaugėsi, kad nors kas nors iš mūsų nueis prie ambasados išreikšti palaikymo. Pats neseniai buvau Kijeve, todėl man asmeniškai labai skaudu tai, ką visą naktį mačiau per transliacijas“, – jausmingai kalbėjo jis. „Pirmiausia reikia taikyti aiškias sankcijas Janukovyčiui, kuris laiko pinigų Šveicarijoje ir kitose šalyse. Šie įvykiai man apskritai primena Sausio 13-osios represijas Lietuvoje. Smurtu jie nieko nepasieks“, – degdamas žvakę kalbėjo jis.
Gyvų gėlių vazoną atnešusi Aurelija Okunarskienė sakė nenorėjusi prie ambasados dėti negyvų gėlių. „Gyvos gėlės – tarsi tautos augimo ir laisvės simbolis“, – teigė ji. Šalia stovinčios moksleivės tarp žvakelių pasodino du pliušinius žaisliukus. „Prisijungėme prie naktį socialiniame tinkle išplitusios akcijos prie Ukrainos ambasados atnešti vaikiškų žaislų su lipniąja juosta užklijuotomis burnomis. Tai simbolizuoja negalėjimą būti laisviems. Mums pasisekė, kad šįryt neturime pamokų, todėl iškart ir atėjome“, – teigė dvyliktoje klasėje besimokančios Paulė ir Gabrielė.
Trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) priėmė pareiškimą, kuriuo smerkia jėgos panaudojimą Ukrainoje ir ragina reaguoti tarptautinę bendruomenę.
„Mes šokiruoti įvykių, kurie vyksta Ukrainoje, mes smerkiame jėgos panaudojimą – jau žuvo 25 žmonės ir kviečiame Ukrainos politinius lyderius visomis įmanomomis priemonėmis siekti taikaus politinio dialogo“, – BNS po komiteto posėdžio sakė jo pirmininkas Benediktas Juodka.
Pareiškimu URK kreipėsi į Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, kad klausimą dėl situacijos Ukrainoje jis siektų įtraukti į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos darbotvarkę.
„Šiuo metu ministras L.Linkevičius yra Niujorke, kur kaip tik vyksta Saugumo Tarybos posėdis, jis pirmininkauja, tai mes kreipėmės, galbūt pavyktų klausimą į darbotvarkę įtraukti, jei tai įmanoma, nes tai nelengva, visi nariai turi pritarti darbotvarkės papildymui“, – BNS sakė komiteto vadovas.
ELTA praneša, kad daugiau nei 400 Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo Vašingtone dalyvių renginį pradėjo tylos minute, skirta pagerbti Kijeve žuvusias aukas.
Anot renginyje dalyvavusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Lietuvai minint valstybės atkūrimą, daugumos jos žmonių mintyse ir širdyse – rūpestis dėl Ukrainos ateities.
„Šiomis dienomis Kijevo gatvėse sprendžiama Ukrainos ateitis. Reikalaujame Ukrainos vyriausybę nedelsiant sustabdyti smurtą ir kartu su opozicijos lyderiais sėsti prie derybų stalo dėl naujos vyriausybės sudarymo ir konstitucinės reformos“, – šimtams renginyje dalyvavusių JAV Kongreso narių, aukštų administracijos pareigūnų, diplomatų ir kitų garbių svečių teigė ministras.
