Seimo Audito komitetas susidomėjo pernai rugsėjį Palangoje parduotų Seimo kanceliarijos poilsio namų „Viešnagė“ kaina ir kreipėsi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą, prašydamas nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuota sklypo vertė.
Kurorto centre, vos 400 metrų nuo kopų, esantis daugiau kaip tūkstančio kvadratinių metrų ploto poilsinės pastatas kartu su 1,1 hektaro sklypu buvo parduotas už 3 mln. 750 tūkst. litų: apie milijoną už pastatą, o likusi suma – už žemę.
Tad išskirtinėje Palangos vietoje – Kęstučio gatvėje – esantis sklypas įvertintas vos 25 tūkst. litų už arą. Rinkos kaina už arą žemės šioje vietoje yra kelis kartus didesnė. Be to, čia valstybei priklausančių tokio dydžio sklypų beveik nebėra.
Norėjo gauti 6 mln. litų
Pernai artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, buvo numatyta rekonstruoti Seimo rūmus.
Pinigų buvo ketinama gauti pardavus Seimo kanceliarijai nereikalingą nekilnojamąjį turtą.
Pelningiausiu objektu turėjo tapti Palangoje, erdviame sklype netoli jūros, esanti poilsinė.
Poilsio namus pardavinėjusio Turto banko užsakymu 2012 metų liepą buvo atliktas šio objekto įvertinimas.
Seimo kanceliarijos buvo paprašyta pritarti pirmajame aukcione siūlomai vertintojo nustatytai pradinei kainai – 4,1 mln. litų. Tačiau už poilsinę Seimas pageidavo gauti daugiau – 6 mln. litų.
Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento direktorius Antanas Dimaitis teigė, kad tokia pradinė kaina buvo nustatyta remiantis ekspertų konsultacijomis ir situacija atsigaunančioje nekilnojamojo turto rinkoje.
Juo labiau kad vos tik paskelbus apie poilsio namų „Viešnagė“ pardavimą Seimo kanceliarija sulaukė nemažo pirkėjų susidomėjimo.
Turto bankas kainą mažino
Už Seimo kanceliarijos nustatytą kainą Turto bankas poilsinės pardavinėti neskubėjo.
Finansų viceministro Aloyzo Vitkausko vadovaujamos banko valdybos nutarimu, poilsinės pardavimo aukcionas buvo atidėtas, o Seimo kanceliarijos buvo paprašyta pagrįsti nustatytą 6 mln. litų kainą.
Seimo kancleris Jonas Milerius atsakė, kad Turto banko pageidaujama pradinė aukciono turto kaina neatspindi tikrosios nekilnojamojo turto rinkos situacijos, ir dar kartą pasiūlė pradinę pardavimo kainą nustatyti ne mažesnę kaip 6 mln. litų.
Tačiau 2012 metų gruodžio 20 dieną pirmasis aukcionas už tokią pardavimo kainą pirkėjų nesulaukė.
Netrukus Seimo kanceliarija sulaukė dar vieno Turto banko rašto, kuriame buvo teigiama, kad besidomintys parduodamu turtu aukcionui neužsiregistravo dėl nepagrįstai didelės kainos.
Turto bankas dar kartą primygtinai prašė nustatyti nepriklausomų vertintojų pasiūlytą pradinę kainą ir ją sumažinti iki 4,1 mln. litų.
Nesulaukdamas Seimo kanceliarijos atsakymo Turto bankas po mėnesio spūstelėjo skaudamą vietą: „Neturėdami jūsų atsakymo negalime vykdyti aukcionų ir įgyvendinti Seimo pirmųjų rūmų rekonstrukcijos antrojo etapo.“
Aukcione – vienas pirkėjas
Tuomet Seimo kanceliarija nusileido iki 4,5 mln. litų kainos.
Tačiau prieš tai susidomėjimo šiuo objektu neslėpę pirkėjai aukcione nepasirodė.
Pernai rugpjūtį neįvyko ir trečiasis aukcionas, kuriame poilsinės kaina pasiekė taip atkakliai Turto banko pageidautą 4,1 mln. litų sumą.
Būtent tada ir prasidėjo keisti sutapimai.
Praėjus penkioms dienoms po trečiojo aukciono, su standartiniu 10 tūkst. litų įstatiniu kapitalu buvo įregistruota bendrovė „Gaumista“, kurioje dirbo vienas įmonės direktorius.
Rugsėjo 18 dieną vykusiame aukcione ši įmonė buvo vienintelė dalyvė ir įsigijo poilsinę su žemės sklypu, kurių kaina buvo sumažinta iki 3,75 mln. litų.
Pirkėjus gąsdino apribojimais
Kaip atsitiko, kad daugelio šalies verslininkų geidžiamas ir ilgai tykotas objektas pajūryje daugiau pirkėjų nesulaukė net ir tuomet, kai parduodama poilsinė atpigo daugiau nei 2 mln. litų?
Turto banko direktorius Arnoldas Burkovskis patvirtino, kad parduodamu objektu domėjosi nemažai pirkėjų, tačiau jie už poilsinę buvo pasiruošę mokėti tik 3–3,5 mln. litų.
Nekilnojamojo turto aukcionų žinovų manymu, jei būtų buvusi nustatyta daugeliui pirkėjų priimtina 3,5 mln. litų kaina, tarpusavyje besivaržydami aukciono dalyviai ją būtų galėję kilstelėti gerokai per 4 mln. litų.
Tačiau neįvykus aukcionui kainą leidžiama mažinti 10 proc. Šiuo atveju – iki 3,7 mln. litų.
Poilsinę norėję pirkti kiti verslininkai „Lietuvos rytui“ teigė, kad mokėti daugiau juos stabdė žemės sklypas, kurio užstatymo galimybės smarkiai apribotos.
„Mums buvo pasakyta, kad šiame sklype nauja statyba negalima. Esamo pastato negalima nei plėsti, nei didinti jo aukštingumo.
Tokiu atveju didelis sklypas tampa ne parduodamo objekto privalumu, bet finansine našta, nes už žemę, kurioje nieko negali daryti, tektų mokėti nemažus mokesčius“, – teigė poilsinę ketinęs pirkti verslininkas.
Pageidauja didesnio užstatymo
Ką su nusipirkta buvusia Seimo poilsine ketina daryti „Gaumista“?
Savo planus ši bendrovė atskleidė Palangos savivaldybei, kuriai pateikė planuojamo detaliojo plano projektinius pasiūlymus.
Pagal juos čia ketinama statyti naujus pastatus, kuriems prireiks sklypą užstatyti antra tiek, nei jis yra užstatytas dabar.
Esamą poilsinės pastatą numatoma išskaidyti į mažesnius.
Tai reikštų, kad poilsinė bus nugriauta, o sklype atsiras atskiri kotedžai.
„Laisvos erdvės sklype yra nedaug, trukdo medžiai, kuriuos reikia saugoti“, – teigė projektuotojai.
Iš tiesų sklype yra dvi apleistos teniso aikštelės, o kaip kurorte stebuklingai nudžiūsta statyboms trukdantys medžiai, palangiškiai regėjo ne kartą.
Sklypo vertė gerokai padidės
Kol kas „Gaumistos“ norai Palangoje yra įstrigę.
Įmonės projektinius pasiūlymus atmetė Kultūros paveldo departamentas (KPD), nes, pagal šiuo metu galiojantį saugomos teritorijos specialųjį planą, šioje vietoje leidžiamas tik iki 5 proc. užstatymas.
Panašiai tiek ir užima sklype esantis poilsinės pastatas.
Tačiau tai nereiškia, kad „Gaumistos“ planai yra žlugę. Pagal šiuo metu rengiamą naują specialųjį planą, šio sklypo užstatymo reglamentas gali padidėti.
„Kiek, paaiškės nustačius sklypo vertingąsias savybes, tačiau Seimui parduodant poilsinę iš karto buvo galima įvertinti, kad sklypo užstatymo procentai keisis“, – teigė KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.
Tuomet „Gaumistos“ siekiams labiau užstatyti sklypą niekas nesutrukdytų.
Leidus užstatyti nors dešimtadalį sklypo, jo kaina iš karto išauga keletą kartų.
„Padidinus sklypo užstatymą iki 10 proc., čia būtų galima pastatyti apie 2 tūkst. kvadratinių metrų patalpų. Tokio ploto užtektų 10 kotedžų, jiems priskiriant po 10 arų žemės.
Už šalia parduodamą tokį kotedžą su pora arų žemės pirkėjai šiandien pasiruošę mokėti tris milijonus litų.
Akivaizdu, kad daugiau žemės turinčio kotedžo kaina išaugtų dar labiau. Tuomet Seimo poilsinės sklype vienas aras kainuotų 150 tūkst. litų.
Vadinasi, viso sklypo vertė siektų ne mažiau kaip 10 mln. litų“, – valstybės praradimus skaičiavo Palangos nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ savininkė Ona Mackevičienė.
Paveldosaugininkai pajūryje būna dosnūs
* Kad Palangos centrinę miesto dalį nuo pernelyg intensyvios urbanizacijos saugančių paveldosaugininkų barjerai yra įveikiami, „Gaumistos“ savininkai įrodė statydami kotedžus Kęstučio gatvės pabaigoje, visai greta kopų.
* Čia beveik 30 arų ploto žemės sklype stovėjo garažai ir katilinė. Pagal specialųjį planą jame buvo leidžiamas tik 5 proc. užstatymas, tačiau nugriovus senus statinius projekto plėtotojams buvo leista pastatyti 8 kotedžus, kurie užima net 38 proc. sklypo ploto.
* Tokiems verslininkų norams pritaręs KPD aiškino, kad šiame sklype leidžiama atkurti buvusį užstatymą.
* Greta esančiame 10 arų sklype paveldosaugininkai neprieštarauja 25 procentų užstatymui.
Painūs akcijų keliai
* Pernai rudenį siekiant nupirkti Seimo poilsinę įsteigtos „Gaumistos“ visos akcijos priklausė bendrovei „Management And Accounting Services“.
* Iš karto po sėkmingo aukciono „Gaumistos“ akcijos buvo perleistos investicinius fondus valdančiai bendrovei „Lords LB Asset Management“.
* Spalio 8 dieną pusė „Gaumistos“ akcijų atiteko Vilniaus bendrovei „Serenus“.
* Jos savininkas sostinės advokatas Antanas Vainauskas, kaip ir „Lords LB Asset Management“ įmonės direktorius Domas Kačinskas, buvo „Gaumistos“ steigėjai.
