„Generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną“, - teigiama prokuratūros pranešime spaudai.
Prokuratūra anksčiau buvo atmetusi nevyriausybinių organizacijų prašymus atlikti tyrimą, bet Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad prokuroras priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą.
Skundą pateikęs Vilniuje įsikūręs Žmogaus teisių stebėjimo institutas pasveikino prokuratūros žingsnį. Instituto atstovė sakė tikinti, kad tyrimo apimtis bus išplėsta, nustačius kitus galimus nusikaltimus.
„Esame patenkinti šiuo sprendimu. Stebėsime toliau tyrimo eigą“, - BNS sakė instituto atstovė Mėta Adutavičiūtė.
Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui.
Vilniaus apygardos teismas sausio mėnesį paskelbė, kad pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta skubotai, tačiau pabrėžė, jog „neturi įgaliojimo įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą“.
Teismo vertinimu, prieš darant kategoriškas išvadas, kad nebuvo nusikaltimo, prokuroras turėjo pabandyti apklausti Saudo Arabijos pilietį Mustafą al- Hawsawį, šiuo metu esantį Gvantanamo bazėje, ir užklausti atsakingas Jungtinių Valstijų institucijas.
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Redress“ praeitą rudenį pareiškė, jog „labai tikėtina“, kad 2003 metais Pakistane sulaikytas Saudo Arabijos pilietis M.al- Hawsawis, kuriam dabar gresia mirties bausmė, buvo kalinamas Lietuvoje.
Nevyriausybinių organizacijų teigimu, vyras į Gvantanamo bazę pateko 2003-ųjų rugsėjį su dar mažiausiai trimis įtariamaisiais, o 2004 metų kovą buvo išgabentas į Maroką. Lietuva kaip tolesnė maršruto vieta išskirta įvertinus skrydžių duomenis, spėjamą kitų įtariamųjų judėjimą.
Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su JAV Centrinės žvalgybos valdyba ( CŽV) siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau jį nutraukė, pareiškusi, jog negavusi duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos CŽV kaliniams laikyti.
Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.
