Toks referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams scenarijus jau dėliojamas Seime, kuris į pavasario sesiją susirinks tik kovo 10-ąją. Net jeigu parlamentarai šoktų strimgalviais svarstyti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) teikimą dėl referendumo, jį surengti kartu su rinkimais į Europos Parlamentą gali neužtekti laiko.
Pastarieji vyks gegužės 25-ąją. Tai reiškia, kad Seimas sprendimą dėl referendumo datos turi priimti iki kovo 25 dienos. Mat pagal įstatymą, referendumo vykdymo data turi būti skiriama ne vėliau kaip po trijų mėnesių, bet ir ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių nuo Seimo nutarimo.
Tuo tarpu didžiausios valdančiosios Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė mano, kad parlamentui sprendimo dėl referendumo datos nepavyks priimti per pirmuosius posėdžius.
Socialdemokratė taip pat beveik neabejoja, kad Seimas gali pasinaudoti teise kreiptis į Konstitucinį teismą, kad šis įvertintų, ar jo priimtas nutarimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Anot I.Šiaulienės, tokį žingsnį greičiausiai teks žengti, nes Seimas negali keisti referendumo iniciatorių teikiamos formuluotės referendumui, tuo tarpu kyla abejonių dėl jos atitikimo Konstitucijai. „Nors esame pirmą kartą susidūrę su tokia situacija, mūsų frakcija vis dėlto pritartų tam, kad dėl aiškumo būtų kreiptasi į teismą“, - sakė parlamentarė.
Seimui nutarus kreiptis į Konstitucinį teismą, ginčijamo teisės akto galiojimas būtų stabdomas. „Todėl sunku įsivaizduoti, kad referendumas galėtų įvykti kartu su rinkimais. Mano galva, bet kuriuo atveju jau neužtenka laiko referendumą sublokuoti su rinkimais“, - svarstė I.Šiaulienė.
Referendumo iniciatyva Seime gali įstrigti ir dėl kitos priežasties.
Pagal įstatymą, Seimas pats gali sudaryti ekspertų grupę, kuri spręstų, ar piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas atitinka Konstituciją. Nors Seimas turi šias išvadas paskelbti visuomenei, jos nėra privalomos ir negali būti pagrindas neskelbti referendumo.
Vis dėl to, kaip pastebėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, ekspertai gali darbuotis kelias savaites. Tiesa, jų darbas irgi negali tęstis amžinai, mat įstatymas numato, kad sprendimas dėl referendumo datos turi būti priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai Seimas pradeda svarstyti šį klausimą.
Skirsis referendumo kaina
Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas Zenonas Vaigauskas portalui lrytas.lt pareiškė, kad referendumo iniciatyva Seime gali strigti ir dėl kitokių procedūrinių formalumų, kuriais politikai moka sumaniai naudotis.
Anot Z.Vaigausko, jeigu įstatymų leidėjai vis dėlto referendumą sujungtų su rinkimais, ši iniciatyva valstybei papildomai atsieitų 2 mln. litų. Tuo tarpu atskirai surengti referendumą valstybei kainuotų 12 mln. litų.
Žada kreiptis į teismą
Neabejojama, kad bandymus Seime blokuoti referendumo iniciatyvą palaikytų ne tik socialdemokratai, kurių lyderis Algirdas Butkevičius šįkart labai aiškiai pasisako prieš referendumą ir viliasi, kad jis neįvyks, bet ir opozicija. Antai liberalai jau paskelbė, kad ketina kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad šis išaiškintų, ar referendumu siūlomos keisti Konstitucijos nuostatos nepažeidžia jau esamų jos nuostatų, kuriomis įtvirtinti Lietuvos prisijungimo prie ES pagrindai.
Taip pat bus prašoma įvertinti, ar siūloma referendumo formuluotė nepažeidžia Konstitucijos nuostatos, užtikrinančios nuosavybės neliečiamumą. „Žmonės buvo sąmoningai klaidinami, nutylint tikruosius referendumo tikslus ir pasekmes. Lietuva, būdama pilnateisė Europos Sąjungos narė, turi vykdyti savo įsipareigojimus ir jei norime likti šioje bendrijoje, negalime žengti draudimų keliu.
Tuo atveju, jeigu referendumas dėl žemės pardavimo bus rengiamas, liberalai imsis visų galimų teisinių priemonių, kad būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl referendumo atitikimo pamatinėms konstitucinėms vertybėms. Ir toliau ginsime kiekvieno iš mūsų teisę į savo privačią nuosavybę ir laisvą pasirinkimą, kaip su ta nuosavybe elgtis“, - pareiškė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius.
Gresia nacionalizacija Iniciatyvai kreiptis į teismą pritaria ir konservatoriai.
Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad iš pradžių bus siekiama, kad teismas panaikintų VRK sprendimą ir įpareigotų ją iš naujo perskaičiuoti, kiek vis dėlto surinkta parašų.
Anot J.Razmos, komisijos balsavimai buvo labai prieštaringi. „Pirmu bandymu tarsi buvo pasakyta, kad komisija nežino, kiek parašų buvo surinkta. Tuo tarpu antrasis jos balsavimas tarsi byloja, kad nepaisant to, komisija žino, kad jų yra daugiau nei 300 tūkst. Tokie sprendimai neatrodo rimtai“, – mano J.Razma.
Kitas kelias stabdyti antikonstitucinę iniciatyvą, kuriai pritarus referendume, anot J.Razmos, gali tekti skelbti visuotinę žemės nacionalizaciją, - Seimo sprendimas kreiptis į Konstitucinį teismą. „Jei bus iki to prieita, manau, mūsų frakcija tikrai balsuotų už tai, kad referendumo iniciatorių siūlomos formuluotės būtų patikrintos Konstituciniame teisme“, - neabejojo konservatorius.
Balsų stabdyti - užtenka
Opozicijos atstovų paramą šiuo atveju turintiems socialdemokratams Seime stabdyti referendumą, kreipiantis į Konstitucinį teismą, net nereikėtų valdančiosios koalicijos partnerių palaikymo.
Tiek „darbiečiai“, tiek „tvarkiečiai“ jau anksčiau skelbė, kad piliečių iniciatyva negali būti žlugdoma. Darbo partijos atstovai tokią savo poziciją pakartojo ir po VRK sprendimo. „Aš nematau galimybių to referendumo neorganizuoti. Mes privalome leisti piliečiams išsakyti savo nuomonę referendume ir jokie kreipimaisi į Konstitucinį teismą situacijos nepakeis“, - mano Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Tuo tarpu šios partijos dvasinis lyderis Viktoras Uspaskichas portalui pareiškė, kad tautos valia surengti referendumą negali būti varžoma. „Kitas dalykas - kaip vėliau ta nuomonė bus naudojama, bet drausti ir trukdyti tautai ją išsakyti – didelis nusikaltimas demokratinėje valstybėje“, - pareiškė politikas.
Vis dėlto V.Uspaskichas neatmetė, kad „darbiečiai“ gali ir pritarti siūlymui kreiptis į Konstitucinį teismą: „Aš manau, kad dėl paties referendumo kreiptis į teismą nėra būtina, bet dėl konkrečių formuluočių – galbūt ir verta.
Jeigu kreipimasis bus racionalus, aišku, reikia jį palaikyti, nes būtina užtikrinti konstitucinę santvarką. Bet jeigu tai bus daroma tik tempiant laiką, keliant destrukciją, manau, frakcija tam nepritars“.
