„Pasigirdo salvė. Nuo namo Poltavos gatvėje, kuri kerta Gončarnaja, pabiro tinkas. Minia išsilakstė – nė vieno užmušto. Praporščikas Voroncovas pasakė: „Taikykite į kojas, į bėgančią minią. Antroji salvė. Rikošeto nesimatė (vadinasi, šįkart kareiviai taikė virš namų). Nei užmuštų, nei sužeistų. Jisai sako: „Nemokate šaudyti. Kodėl jaudinatės, šaudykite ramiai“. Aš sakau kareiviams: „Tikrai, tikrai. Jūs, vaikinai, jaudinatės. Jūs geriau šaudykite“.
Minia visa išsilakstė, vieni prisispaudė prie paradinių durų, kiti – prie vartų. Iš tolo matyti keturi kostiumai. Jis šaukia: „Eikite šalin!”. Vienas seniokas pasirodė dešinėje Gončarnaja gatvės pusėje. Jisai įsakė jefreitoriui Sleskauchovui: „Šauk į šitą“. Tas šovė triskart, trečiuoju šūviu numušė žibintą. Seniokas pasislėpė kieme. Tada Voroncovas išplėšė šautuvą iš Sleskauchovo rankų ir ėmė šaudyti į besispaudžiančius prie durų.
Sužeidė moterį. Panelė atsisėdo ir verkia, susiėmusi aukščiau kelio. Nežinomas generolas prieina prie karininko ir sako: „Reikia jai suteikti pagalbą“. Priėjo, išklausinėjo ir iškvietė du kareivius, kurie ją automobiliu nuvežė į miesto ligoninę.
Tada Voroncovas atsisėdo ant spintutės ir ėmė šaudyti į juodus kostiumus. Šaudė taikliai. Užmušė jis 3 žmones, sužeidė moterį ir vyrą, kuris ėmė šliaužti grindiniu. (Buvo iškviesta greitoji pagalba, ir tuos žmones išgabeno.) Ėjo nežinia kurio dalinio kareivis, grįžo iš atostogų, ir tą jis užmušė. Voroncovui to pasirodė maža – jis ėmė šaudyti į gatvę, kur glaudėsi publika (ten, kur pravažiuoja garinis tramvajus.)
Voroncovas sako: „Kokie protingi. Pasitikite daktarais, žinote, kad jus išgydys“. Čia jis užmušė 4 žmones (apie 4 valandą dienos). Paskui jis nuėjo į Gončarnaja gatvę, vietoje savęs paliko praporščiką Tkačurą ir užėjo į viešbutį išgerti (jis jau tada buvo girtas).“
Komentarai? Iš teksto aišku, kad tai ne apie vasario 20 d. įvykius Kijeve, kur prie viešbučio „Kozackij“ snaiperis šaudė į žmones. Kai pradėjau rašyti komentarą, buvo pranešta apie 4 žuvusius, kada baigiau – ten žuvusiųjų buvo 8. Paskui skaičius padidėjo iki 13.
Cituota ištrauka yra apie 1917 m. vasario neramumus Petrograde. Sudėliota iš kariškių dienoraščių ir prisiminimų. Kariuomenei buvo įsakyta užtverti gatves keliose miesto vietose, kad žmonės negalėtų laisvai judėti.
Kaip tai daryti, vadovybė nepatikslino, tik išdalino kovinius šovinius. Vasario 24 d., kada tas praporščikas Voroncovas rodė, kaip reikia šaudyti į civilius, Leninas dar buvo Ciuriche, caras sėdėjo soste. Po savaitės padėtis ėmė staigiai keistis.
„Laisvoji banga“
