Londone įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Redress“ teisininkė Sarah Fulton sakė besitikinti, kad Lietuvos prokurorų sprendimas paskatins ir kitas šalis ištirti įtarimus, kad jos leido amerikiečiams slaptuose centruose kalinti įtariamuosius terorizmu.
„Sveikiname prokuroro sprendimą pradėti tyrimą dėl šių rimtų kaltinimų. Tai tik ilgo proceso pradžia. Tikime, kad prokuroras seks įrodymais, kad ir kur jie nuvestų. Tikime, kad tai taps pavyzdžiu kitoms šalims“, - telefonu iš Londono sakė S.Fulton.
Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl spėjimų, kad Lietuvoje įkurtame slaptame amerikiečių centre 2004-2006 metais galėjo būti kalinamas Saudo Arabijos pilietis, įtariamas prisidėjęs prie Rugsėjo 11-osios teroro aktų.
„Generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną“, - teigiama prokuratūros pranešime spaudai.
Prokuratūra anksčiau buvo atmetusi nevyriausybinių organizacijų prašymus atlikti tyrimą, bet Vilniaus apygardos teismas sausį paskelbė, kad prokuroras priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą.
Vilniuje įsikūręs Žmogaus teisių stebėjimo institutas pasveikino prokuratūros žingsnį. Instituto atstovė sakė tikinti, kad tyrimo apimtis bus išplėsta, nustačius kitus galimus nusikaltimus.
„Esame patenkinti šiuo sprendimu. Stebėsime toliau tyrimo eigą“, - sakė instituto atstovė Mėta Adutavičiūtė.
„Redress“ ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas į prokurorus kreipėsi pernai rugsėjį.
Organizacijos įtaria, kad šiuo metu JAV Gvantanamo bazėje laikomas Mustafa al-Hawsawi galėjo būti atgabentas į Lietuvą ir slapta kalinamas vykdant JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) slaptų sulaikymų ir ypatingųjų perdavimų programą.
Nevyriausybinės organizacijos teigia, kad vyras į Gvantanamo bazę pateko 2003-iųjų rugsėjį su dar mažiausiai trimis įtariamaisiais, o 2004 metų kovą buvo iš išgabentas į Maroką. Iš ten, spėjama, jis buvo nuskraidintas į Lietuvą. Toks maršrutas numanomas įvertinus skrydžių duomenis, spėjamą kitų įtariamųjų judėjimą.
Vyras kaltinamas prisidėjęs prie 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolių JAV kaip komunikacijos organizatorius ir apskaitininkas. Šis asmuo yra vienas iš vadinamųjų Gvantaname kalinamų „aukštos vertės suimtųjų“.
Nevyriausybinės organizacijos neneigia, kad įrodyti žmogaus teisių pažeidimai tyrimo metu gali padėti įtariamiesiems išvengti mirties bausmės JAV.
Al-Hawsawi yra antrasis terorizmu įtariamas asmuo, kuris teigia buvęs kalintas Lietuvoje. Anksčiau skundą dėl tariamo kalinimo Lietuvoje yra pateikęs palestinietis Abu Zubaydah. Jo byla yra Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Generalinė prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą, susijusį su galimu CŽV kalėjimo veikimu Lietuvoje, tačiau nutraukė 2011 metais, konstatavusi, kad pagrindo baudžiamajam persekiojimui nėra.
Britų žurnalistas ir rašytojas Edwardas Lucasas 2012 metais išleistoje knygoje „Apgaulė“ rašo, kad Antaviliuose esančios patalpos buvo CŽV bazė. Iš jos, pasak brito, buvo organizuojama operacija, per kurią sučiuptas rusams šnipinėjęs Estijos pareigūnas Hermanas Simmas.
„Šnipo medžioklės operacijos būstinė buvo įsteigta vienoje CŽV bazėje, įrengtoje Antaviliuose, esančiuose 20 km už Vilniaus, buvusiose jojimo patalpose“, - rašo E.Lucasas.
Knygoje teigiama, kad nuo 2004 metų amerikiečių dalyvavimas Lietuvos gyvenime nepaprastai krito į akis: „Tą bazės vietą žinojo Vilniaus taksi vairuotojai, o tariamai slaptame pastate buvo išvedžioti nauji 110 voltų elektros laidai.“
