„Čia mano vieta, nestatykite savo mašinos, nes bus blogai“, – atvėręs savo buto langą šaukia daugiabučio gyventojas, kai kieme pasirodo jam nematytas automobilis, iš kurio lipa pas močiutę atvykę anūkai.
„Jei dar kartą pamatysime jūsų automobilį pastatytą ant tako, pradursime padangas“, – ankstų rytą sėsdama į nedidukę mašiną pamato už stiklo užkištą įspėjantį raštelį jauna moteris. Ji net pagalvoti negalėjo, kad kaimynai vaikšto būtent tuo taku, o ne tiesesniu ir geresniu keliu.
„Šį kartą „nuleidome“ tik vieną padangą, kitą kartą taip atrodys visos, jei automobilį paliksite ant šaligatvio“, – tokią žinią ir subliūškusią savo mašinos padangą po nakties pamato Žaliakalnio daugiabučio gyventojas. Žmogus stveriasi už galvos, nes ir taip vėluoja į darbą, o čia dar teks sugaišti mažiausiai dešimt minučių, kol galės važiuoti.
Iš tiesų, du automobilio ratai užima dalį išklypusio šaligatvio, kuriuo paprastai ne kiekvienas daugiabučio gyventojas žingsniuoja, ypač moterys, nes bijo sugadinti aukštakulnius ar išsisukti koją. Dauguma eina važiuojamąja įvažos į kiemą dalimi, nesukdami galvos dėl to šaligatvio ir ant jo dalies užropojusios mašinos. Mat ji čia taip įspraudžiama nakčiai jau ne vieną mėnesį.
Jau girdžiu sakant, kad statyti automobilį ant šaligatvio, kad ir daugiabučio kieme, negalima, ir su tuo visiškai sutinku. Tačiau ar normalu niokoti svetimą turtą, net jei jis ir ne vietoje paliktas? Užuot pranešę apie pažeidėją kelių policijai, patys imamės baudėjų misijos.
Labiausiai dėl automobiliais užgrūstų daugiabučių kiemų pyksta tie, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių vaikšto pėsčiomis. Vieno Dainavos mikrorajono penkiaaukščio pensininkai net buvo pakilę į kovą reikalaudami, kad iš jų nebūtų renkamas namo aplinkos tvarkymo mokestis. Esą kiemą šiukšlina tik automobilius vairuojantys gyventojai.
Tačiau ir vairuotojams kartais norisi garsiai rėkti iš nevilties. Ypač ten, kur į gyvenamąjį kvartalą įsispraudžia verslas.
Štai Kaune įvažiuoti į daugiabučio kiemą šalia sveikatingumo centro „Linija“ dažnai nėra jokių galimybių, nes įvaža būna tiesiog prigrūsta mersedesų ir visureigių, kuriais kūną tobulinti atvyksta blondinės arba „kieti“ jų draugai. Niekam nerūpi, kad čia nuo seno yra ženklas, draudžiantis net sustoti.
„Eik tu...“ – pypsi gumą kramtantis skustagalvis, kai kas nors išdrįsta paprašyti, kad savo damos ar dar kažko laukiantis vyrukas pavažiuotų į šoną. Jis čia karalius, nes vairuoja prabangų automobilį, o dažnas daugiabučio gyventojas į kiemą nori įvairuoti dešimties metų ar dar senesnę mašiną.
Atrodytų, galėtų važiuoti į mokamą sveikatingumo centro aikštelę, nepagailėti kelių litų ir ramiai stovėti. Tačiau kam išlaidauti, jei toks žmogus nieko nebijo. Kelis kartus kažkas buvo iškvietęs kelių policijos pareigūnus, šie pažeidėjus apdalijo „bilietais“. Tuo kova su įžūliais vairuotojais ir baigėsi.
Gyventojus, kurie negali patekti į savo kiemą, galima suprasti – kiekvieną dieną skambinti policijai yra stiprių nervų reikalaujantis darbas. Be to, reikia žinoti kam skambinti, o ir sėkmė ne visada užtikrinta.
„Skambinkite Bendrojo pagalbos centro telefonu“, – biurokratinę tvarką paaiškino kelių policijos budėtojas, kuriam reiklus kaunietis bandė pasiskųsti, kad dėl sveikatingumo centro lankytojų negali įvažiuoti į savo kiemą. Budėtojo neapkaltinsi, jo naujoviškoje darbo instrukcijoje taip parašyta, o ką daryti vairuotojui? Bendrojo pagalbos centro telefonu iškart prisiskambinti pavyksta ne visada, todėl be ypatingo reikalo ne kiekvienas žmogus ryšis laukti, kol apie jo bėdą sužinos policijos pareigūnai.
Įdomu, ar kelių policijos budėtojas, kuriam būtų pranešta apie visiškai girtą vairuotoją prie vairo, taip pat pasiūlytų skambinti Bendrojo pagalbos centro telefonu?
Jau daug metų kalbama apie tai, kad Kaune reikėtų įrengti daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių – ir mašina būtų saugi, ir nereikėtų žiemą gramdyti nuo stiklų ledo. Tačiau tokiai investicijai nesiryžta nei miesto valdžia, nei verslininkai. Kita vertus, dažnas kaunietis geriau kas rytą pildys oru subliūškusias padangas, negu mokės net ir simbolinį mokestį už automobilio stovėjimą.
Žmonės nori sėsti prie automobilio vairo vos išėję iš namų. Paėjėti šimtą kitą metrų – jau beveik tragedija.
Turbūt kauniečių genuose užkoduota, kad jie turi gyventi nuosavuose namuose su baseinu, pievele ir garažu.
„Laikinoji sostinė“
