Dar galima nuo susijaudinimo virpančiu balsu pareikšti, kad labai rūpiniesi gražiausiais ir pažeidžiamiausiais tautos pumpurėliais – vaikučiais.
Būtent tokiu jautrumu sužibėjo sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, gindamas savo sprendimą užtrenkti ikimokyklinio ugdymo įstaigų duris neskiepytiems vaikams.
„Ar norite, kad vaikučiai mirtų? Mano antras klausimas: kaip sukrečia mirtis nuo meningoko, pneumokoko?", - per spaudos konferenciją retoriškai klausė ministras.
Nesiginčysiu, mane irgi sukrečia vaikų ir kūdikių mirtys nuo meningokokinės infekcijos. Tačiau dar labiau sukrečia medicinos išsilavinimą turinčio V.Andriukaičio gąsdinimas, kad neskiepyti vaikai tuoj išmirs nuo šios baisios ligos.
Nereikia būti ministru, kad „pagūglinęs“ sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje sužinotum, jog: „tik 1 proc. užsikrėtusiųjų išsivysto sunkios invazinės meningokokinės infekcijos formos – meningitas ir/ar meningokokemija (tipinė, žaibinė, lėtinė). Ypač sunki ligos forma – žaibinė meningokokemija. Ji prasideda staiga, ligonio būklė blogėja valandomis, hemoraginiai bėrimai atsiranda po keleto valandų, beria labai gausiai. Dėl sutrikusios mikrocirkuliacijos susidaro didelės tamsiai violetinės dėmės. Vystosi organų nepakankamumas. Ligonis gali mirti po 18-48 val.“.
Kuo tai susiję su skiepais? Taip, nuo žaibiškai mirtį nešančios ligos apsauganti vakcina jau yra sukurta ir kai kur pasaulyje naudojama, tačiau Lietuvos ji dar, galima sakyti, nepasiekė.
Girdėjau, kad jos galima rasti vienoje privačių sostinės įstaigų. Tačiau ji dar toli gražu nėra įtraukta į privalomą vaikų skiepijimo kalendorių. Tad apie ką mes čia kalbame? Ai, apie gąsdinimus.
O dabar pereikime prie siūlomos tvarkos. Arba tiksliau – prie institucijų komunikavimo su visuomene būdo. Vietoje siūlymo, švietimo, įvairių nuomonių išklausymo, diskusijų ir kompromiso suradimo – įsakymas, prievolė, net sakyčiau – bausmė, užgaunant ir taip jautrų skaudulį (bent jau sostinėje) – vietų trūkumą darželyje.
Beje, humoro jausmo nepraradusios skiepytų vaikų mamos sarkastiška klausia – gal dėl V.Andriukaičio tvarkos jų atžalos pagaliau paklius į išsvajotas valstybines vaikų priežiūros įstaigas?
Užtat „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris" naują tvarką pavadino galima tiesiogine prievarta skiepyti vaikus, nors iki šiol Lietuvoje (kaip ir likusiame demokratiškame pasaulyje) skiepų planas tebuvo rekomendacinio pobūdžio.
Be to, ne vienam sveiko proto žmogui krito į akis faktas, kad jei tvarka, kaip ministras pageidauja, įsigaliotų nuo 2014 metų rugsėjo, tai iki to laiko tėvai niekaip nespėtų paskiepyti visų savo vaikų, net ir labai to norėdami. Juk per pirmus dvejus metus naujas pilietis pagal grafiką gauna kone 17 dūrių.
Savo vaikų vakcinuoti nenorintys tėvai baiminasi ne tik dėl to, kur teks padėti iš darželių išmestas atžalas. Svarstoma, kad tikrai atsiras būdų bent jau ant popieriaus „susiveikti alergiją“, kad gautum reikalingą antspaudą lapelyje.
Juk kaip ministras šaukia, taip žmonės ir atsilieps. Per prievartą ne tik mylimas nebūsi. Prievartaudamas net ir elementarios pagarbos neužsitarnausi.
Tol, kol nuduodama, jog žmonės – pernelyg mediciniškai neišprusę, pernelyg nesąmoningi ir neatsakingi, tol taip ir bus. Gal pagaliau sveikatos politikos formuotojams reikia suprasti, kad dauguma jaunų tėvų moka skaityti. Ir net keliomis kalbomis.
Jie geba suprasti žodžius „indikacijos“, „kontraindikacijos“, „komplikacijos“. Jie suvokia procentais išreikštą riziką ir pasvėrę daugelį „už“ ir „prieš“ net geba priimti sprendimą, kuris geriausiai tinka jų šeimai konkrečiu atveju.
Juokinga, kad valdininkai kaltina žmones mitų vaikymųsi, kai tuo tarpu patys viešai moka tik pagrūmoti.
