Atrodo, vyksta varžytuvės, kas pateiks kuo įspūdingesnį įstatymo projektą. Svarbiausia, kad nuo tokios idėjos žagtelėtų ir visuomenė, ir verslas, ir net politiniai partneriai.
Antai darbo grupės, svarstančios pensijų atkūrimo klausimus, vardu finansų ministras R.Šadžius praėjusią savaitę mestelėjo tikrą bombą: nuo rudens Lietuvoje bus įvestas automobilio mokestis, o alkoholinių gėrimų akcizą nuo kitų metų reikia kelti net iki 50 procentų.
Apstulbti tokie planai privertė ne dėl konkrečių skaičių ar terminų. Didžiausia staigmena buvo tai, kad šie projektai atsirado tarsi lygioje vietoje: nei kas nors tarėsi, nei konsultavosi. Susidaro įspūdis, kad susirinko keli politikai su patarėjais, išsitraukė skaičiuotuvus ir surašė, kas ir kaip bus.
Nenuostabu, kad finansų ministro paskelbtos idėjos išsyk buvo pasmerktos ne tik ekspertų ar verslo atstovų, bet ir valdančiosios koalicijos partnerių.
Finansų strategui buvo priminta, kad planuojamas automobilio mokestis pagal jų variklio darbo tūrį labiau primena ne rūpinimąsi aplinkosauga, kaip teigė darbo grupė, o paprasčiausią valstybės bandymą pasipinigauti prisidengus kilniais tikslais.
Juk, pavyzdžiui, praėjusiais metais pagamintas visureigis su 3 litrų varikliu išmeta į aplinką kelis kartus mažiau visokiausių teršalų nei tokio pat galingumo, tik dvidešimties metų sulaukusi lūžena. Siekis apmokestinti šiuos automobilius vienodai pateisinamas norint surinkti daugiau lėšų į biudžetą, bet nesuvokiamas, kai deklaruojami ketinimai mažinti taršą.
Dėl svaigalų akcizo – tas pat. Kol kas visiškai neaišku, kaip pasikeis alkoholio rinka nuo balandžio, kai šis mokestis ir taip išaugs, nors tik keliais ar keliolika procentų. Todėl planai nuo kitų metų jį didinti dar 50 procentų mažų mažiausiai kvepia avantiūra.
Nepaisant to, tokius projektus ketinama pateikti per Seimo pavasario sesiją.
Išradingumu neatsilieka ir opozicija: konservatorius K.Masiulis norėtų, kad būtų papildomai apmokestinti traškučiai, limonadas ir energiniai gėrimai.
Tiek jo, tiek R.Šadžiaus vadovaujamos darbo grupės siūlomi mokesčiai tikrai nėra pasaulinio lygio išradimas.
Juos taiko ne viena valstybė, Europos Sąjungoje – irgi. Labai tikėtina, kad anksčiau ar vėliau jie bus įvesti ir Lietuvoje.
Stebina tik tai, kad tokios idėjos stumiamos be jokio racionalesnio pagrindimo. Niekas nesivargina tartis nei su visuomene, nei su verslo organizacijomis, nors šalies ūkis itin jautrus bet kokiems mokesčių pokyčiams.
Aišku, politikai gali nusiplauti rankas. Mat jau seniai sutarta ir įteisinta, kad mokesčiai gali būti keičiami likus ne mažiau kaip pusmečiui iki jų įsigaliojimo. Todėl įstatymo raidės lyg ir laikomasi: staigiai apsvarstome, palaiminame, pavyzdžiui, automobilių apmokestinimo tvarką kovo mėnesį, o spalį jau galima rinkti pinigus.
Tačiau prieš rinkimus kone kiekviena partija dievagojosi, kad dėl naujų įstatymų būtinai tarsis su žmonėmis ir verslu. Dabar tokie pažadai seniai pamiršti.
Panašiai elgiasi ir sveikatos apsaugos ministras V.Andriukaitis. Jo vadovaujama institucija parengė kovos su girtavimu veiksmų planą, kuriame apstu įvairiausių pasiūlymų: nuo nulio promilių prie automobilio vairo iki visiško išorinės svaigalų reklamos uždraudimo.
Niekas nesiginčija, kad dauguma šių idėjų greičiausiai yra racionalios ir jas įgyvendinti būtų pravartu. Bet jos irgi atsirado tik valdžios institucijų koridoriuose, o pasitarta nebent su panašiai mąstančiais. Tolesnis planas – visa tai pateikti Valstybinei sveikatos reikalų komisijai, o po to išsyk Seimui.
Išklausyti kitos pusės – tiek alkoholio gamintojus, tiek reklamos agentūras – ministras, regis, net nepasivargino. Vis dėlto nuogąstavo, kad laukia sunki kova su užtarėjų Seime nestokojančiais svaigalų pramonės lobistais.
Nėra ko stebėtis, kad prie sienos spaudžiamas verslas irgi ima kelti savo sąlygas. Viena jų – dviejų stambių verslo organizacijų pasiūlymas pasirašyti valstybės vadovams memorandumą dėl euro įvedimo.
Valdžia įsipareigotų vienašališkai, be jokių diskusijų ir pagrindimo nekeisti mokesčių bei rinkliavų, o verslo įmonės – sąžiningai konvertuoti kainas, kai Lietuva atsisveikins su litu.
Šio memorandumo rengėjai įspėjo, kad, įgyvendinus pastaruoju metu politikų skelbiamus pasiūlymus, nuo kitų metų pradžios Lietuvos lauktų nemenkas kainų šuolis.
Euras dėl to greičiausiai būtų niekuo dėtas, tačiau žmonių akyse bendros ES valiutos įvaizdį smarkiai suterštų infliacijos dėmė.
Kol kas iš valdžios – jokio atgarsio ar bent noro prisijungti prie verslininkų memorandumo.
Matyt, valdantieji įsitikinę, kad euras Lietuvoje bus įvestas bet kuriuo atveju. O kas dėsis po 2015-ųjų sausio 1-osios, jiems nelabai ir rūpi.
