Iš Vilniaus į Kijevą vežančios Tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) autobuso vairuotojai Česlovas Kačanauskas ir Valentinas Vasilevskis kiekvieną įlipantįjį įspėjo, kad niekas nežino, ar pavyks pasiekti kelionės tikslą.
Antrą kartą per šią savaitę važiuodami į Kijevą vilniečiai vairuotojai jau turėjo karčios patirties.
Teko derėtis, kad praleistų
Per pirmąjį reisą autobusas vėlavo tris valandas. Nuo blokados Kijevo priemiestyje juos išgelbėjo priekyje važiavęs saugumietis.
Po valandą trukusių derybų atvykėliai iš Vilniaus buvo praleisti per postą, nors kelias buvo užgrūstas autobusais iš Minsko, Maskvos ir įvairių Rusijos kampelių.
Antrasis reisas turėjo būti dar sunkesnis. Tiesa, keliauti iš Vilniaus į Kijevą buvo nedaug norinčių – į 49 vietų autobusą įlipo vos 11 žmonių.
Nedaug keleivių buvo ir iš Kijevo į Vilnių.
Į vakarinį penktadienio reisą Č.Kačanausko ir V.Vasilevskio vairuojamame autobuse dar buvo 40 laisvų vietų.
Palieka sergančią motiną
Autobuse – tarp Vilniaus, Kijevo ir kitų Ukrainos miestų gyvenantys darbininkai.
Neaišku, ką Vilniuje veikęs, tiktai dieną čia praleidęs ir namo grįžtantis ukrainietis, tiesa, kadaise gyvenęs Lietuvos sostinėje.
Sunkiai sergančią motiną lankiusi moteris, kurios jaunystė prabėgo Vilniuje. Toks buvo negausus į Kijevą išvykusių keleivių būrys.
„Širdis krauju pasrūva, kai pagalvoju, kur išvažiuoja draugė. Prieš kelionę internete skaitėme, kas vyksta Kijeve, ir abi verkėme“, – prie autobuso sunkiai tramdydama ašaras kalbėjo vilnietė Aušra.
Moteris atėjo išlydėti jaunystės draugės, kuri Vilniuje mėnesį slaugė iš komos būklės neatsigaunančią motiną. Jai teko grįžti į namus Kijeve.
Čia lieka sunkiai serganti motina, ten, toli Ukrainoje, – nežinia, ką ras.
Kadaise Aušros draugė gyveno Vilniuje, bet išvyko studijuoti į Kijevą. Baigusi mokslus ten ir liko gyventi.
Paliko slogius įspūdžius
Rodydamas į pajuodusius batus pramoniniu alpinizmu besiverčiantis Sergejus tikino, kad tai – Maidano suodžiai.
„Niekam nesiūlyčiau net priartėti prie tos vietos.
Protestuotojų veidai pikti, jie ieško priekabių. Jų rankose – lazdos, į kurias prikalta aštrių vinių“, – dalijosi įspūdžiais iš Maidano Sergejus. Ten jis lankėsi prieš savaitę.
Sergejui netyčia nufotografavus vieną protestuotoją, šis jo vos neužmušė.
„Auginu dvi dukteris. Niekada jų nemokysiu taip nekęsti kitaip manančių žmonių“, – prisimindamas Maidaną kalbėjo Sergejus.
Keliauja dėl duonos kąsnio
Į Odesą tvarkyti reikalų Kijevo autobusu vykęs vilnietis verslininkas Remigijus pasakojo, kad dažniausi jo bendrakeleiviai – tolimųjų reisų vairuotojai iš Ukrainos.
„Visi jie Vilniuje ieško duonos kąsnio. Darbo yra ir Ukrainoje, bet už jį nemoka arba moka labai mažai. Tokie uždarbiautojai grįžta namo po keturis mėnesius ar net pusmetį nematę šeimos, prasitrankę po Europą ir Rusiją“, – pasakojo Remigijus.
Pats jis į Odesą vykstąs gal paskutinį kartą: „Jei taip klostysis reikalai, santykius su ukrainiečiais teks nutraukti.“
Pakeliui – netikėta krata
Apie kelionės tikslą į Vilnių kijevietis Andrejus aiškino mįslingai. Rytą atvykęs į Lietuvos sostinę, vakare jis jau važiavo namo.
„Išgėriau alaus ir grįžtu. Pabuvau Europos Sąjungoje ir užteks“, – šypsojosi lietuvių kalbos nepamiršęs ukrainietis.
Jo tėvas – kariškis, tarnavęs Lietuvoje. Kai sovietų kariuomenė išvyko, į Kijevą persikraustė ir Andrejaus tėvai.
Nors aplink Kijevą – transporto blokada, išvažiuoti iš miesto įmanoma.
Vykdamas į Vilnių Andrejus matė pakelėse besibūriuojančius jaunuolius su kaukėmis ant veidų. Jų rankose buvo „Molotovo kokteiliai“. Kartą jie buvo sustabdę autobusą, tikrino dokumentus, kažko ieškojo.
„Civiliniais drabužiais vilkintys tikrintojai prisistatė esą iš saugumo tarnybos, bet jokių dokumentų nerodė. Ar normalu, kai taip iškrato autobusą nežinia kas? Manau, kad tai – visiška netvarka“, – širdo Andrejus.
TOKS direktorius Arūnas Indrašius tvirtino, kad į Kijevą vykstančiuose autobusuose keleivių būna panašiai: vasarą daugiau, žiemą – mažiau. Atšilus orams vilniečiai keliauja į Ukrainą poilsiauti.
Matė kylančius juodus dūmus
Tačiau Kijeve prasidėjus neramumams keleivių sumažėjo. Nors dabar tai kelionė į nežinią, A.Indrašiaus žodžiais, dar nepasitaikė atvejų, kad vairuotojai atsisakytų vykti.
Kijeve autobusų stotis nuo Maidano – vos penki kilometrai. Vilniečiai vairuotojai regėjo kylančius juodus dūmus, nors prie autobusų stoties palyginti ramu.
Č.Kačanauskas ir V.Vasilevskis gali daug papasakoti apie sunkią kelionę. Pirmiausia tai patikros muitinėse. Pakeliui jų reikia įveikti net keturias. Ypač priekabūs baltarusiai, kurie su šunimis apsupę autobusą ieško ginklų, narkotikų.
Tenka remontuoti autobusus
Č.Kačanauskas sakė, kad keleiviai kartais sumano piktnaudžiauti alkoholiu.
Tačiau užtenka įspėti, kad išlaipins muitinėje, ir vaišės baigiasi. Muitininkai keleiviams kelia baimę.
Keliai Baltarusijoje geri, bet pasiekus Ukrainą tenka dardėti per duobes.
„Beveik po kiekvienos kelionės autobusą tenka remontuoti. Štai ir šią savaitę pirmą kartą vykome vienu autobusu, antrą – kitu“, – pasakojo V.Vasilevskis.
