N.Cooperio netikėto pasitraukimo priežastis šią savaitę gvildeno „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Sąmokslo teorija“. Joje dalyvavo „Snoro“ bankroto aplinkybes tyrusios specialiosios Seimo komisijos vadovas Valentinas Mazuronis, šiai komisijai priklausęs buvęs parlamentaras Žilvinas Šilgalis bei Seimo narys, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio skyriaus viršininkas Povilas Urbšys.
Apie karjeros pabaigą ir pensiją netikėtai prakalbęs 66 metų N.Cooperis išgarsėjo dėl milžiniškų honorarų, kuriuos jam, taip pat buvusiam laikinajam banko administratoriui Simonui Freakley dosniai pažėrė Lietuvos bankas.
Negana to, įtariama, kad iš „Snoro“ didžiulės pinigų sumos išplaukė ir po to, kai jo veikla buvo sustabdyta. Kai kuriais duomenimis, galimai neteisėtos finansinės operacijos buvo atliekamos net ir praėjus metams po bankroto paskelbimo.
Šiais pervedimais domisi Generalinė prokuratūra, kuriai Lietuvos teismo ekspertizės centras dar pernai vasarą pateikė savo išvadas, kad pinigai iš bankrutuojančio banko iškeliavo neteisėtai.
Pareigūnai sutrikę
Tačiau prokurorų atliekamas tyrimas, kuris galbūt galėjo paskatinti N.Cooperį susikrauti lagaminus nepabaigus bankroto procedūrų iki galo, vyksta itin vangiai. Tuo stebėjosi ir „Lietuvos ryto“ TV laidos dalyviai.
Antai P.Urbšys pareiškė nesuprantąs, kodėl nesudėtingas tyrimas taip ilgai užsitęsė, nors brangiai samdyti užsieniečiai nesislapstė ir juos buvo galima be vargo apklausti ne vieną kartą: „N.Cooperis ne koks nors Osama bin Ladenas, kurio reikėtų ieškoti po visą pasaulį, bet kažkodėl tyrimas šlubčioja.“
Parlamentaras darė prielaidą, kad tyrimą atliekantys prokurorai greičiausiai susidūrė su dilema – vykdyti įstatymą ar imituoti jo vykdymą.
„Taip sakau todėl, kad man visiškai nesuprantama, kaip per tiek laiko nebuvo galima apklausti žmogaus“, – traukė pečiais P.Urbšys.
Politiko nuomone, atsakymų, kodėl teisėsauga elgiasi taip neryžtingai, reikėtų ieškoti pačioje banko bankroto istorijos pradžioje: „Ji kėlė nemažai abejonių ir galbūt yra susijusi su vieno iš valstybės vadovų tam tikrais įnoriais.
Todėl teisėsauga, manau, suprato negalinti peržengti nubrėžtų nematomų ribų, tokiu būdu sudarydama galimybes tam pačiam N.Cooperiui pasislėpti.
Beje, panašiai nutiko ir su slaptos saugumo informacijos nutekinimo byla, kai pareigūnai peržengė tą nematomą ribą.“
Savo misiją atliko?
Vertinant tiek prokurorų, tiek iš banko administratoriaus pareigų pasitraukusio N.Cooperio elgesį, anot P.Urbšio, būtina atsakyti į pagrindinį klausimą: kodėl vis dėlto buvo nutarta uždaryti „Snorą“?
Parlamentaras vardijo tris keliamas galimas versijas, kodėl taip atsitiko: „Viena jų – banke buvo padaryta finansinių ūkinių nusikaltimų, dėl kurių šį banką neišvengiamai reikėjo papjauti, net ir paaukojant 4 mlrd. litų iš biudžeto.
Antroji versija, kodėl buvo nuspręsta sužlugdyti banką, – jo sąsajos su „Lietuvos rytu“. Gali būti, kad taip siekta nutildyti kritiškai apie šalies vadovę Dalią Grybauskaitę rašantį dienraštį, kurio dalis akcijų priklausė bankui.
Trečioji versija susijusi su konkurentais. Esą „Snoro“ bankrotu buvo suinteresuoti skandinaviški bankai. Juk ir pats S.Freakley Lietuvoje atsirado po konsultacijų su švedų bankininkystės specialistais.
Taigi kol neatsakysime į pagrindinį klausimą, dėl ko banką ištiko toks likimas, vargu ar galėsime paaiškinti ir S.Freakley bei N.Cooperio atsiradimą, taip pat staigų pastarojo pasitraukimą.
Man vis dėlto susidaro įspūdis, kad jie tokie ir turėjo atsirasti. Milžiniški atlyginimai jiems buvo mokami už tą darbą, kurį jie ir atliko. Jiems galbūt net buvo sudarytos sąlygos išvengti baudžiamosios atsakomybės.“
Prabilę galėtų pakenkti
P.Urbšys pabrėžė, kad jei bankrutuojančio banko savininkai ir vadovai yra kalti, jie turi atsakyti. Kita vertus, visuomenė privalanti žinoti, ar su „Snoru“ būtų buvę pasielgta lygiai taip pat, jei dienraštis nebūtų rašęs kritinių straipsnių apie prezidentę.
Anot Seimo nario, išsiaiškinus tai, būtų atsakyta ir į klausimą, ar 4 mlrd. litų skylę biudžete atvėręs bankrotas buvo tik kieno nors ambicijos, ar neišvengiama būtinybė.
„Gali būti, kad tiek prokurorai, tiek administratoriai yra tik maži sraigteliai to žaidimo, kuris buvo sumanytas.
Todėl galbūt niekas ir nesuinteresuotas, kad koks nors N.Cooperis ar S.Freakley būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes tada jie pradėtų kalbėti tai, kas kažkam galėtų pakenkti“, – samprotavo buvęs STT pareigūnas.
Tektų atsakyti ir už melą
Tuo metu buvęs Seimo specialiosios komisijos vadovas, dabartinis aplinkos ministras V.Mazuronis džiaugėsi, kad staigus N.Cooperio pasitraukimas galbūt yra signalas, jog tyrimas vis dėlto vyksta sėkmingai: „Juk kitaip kam jam reikėtų trauktis.“
Politikas taip pat pažymėjo, kad jei pasitvirtintų informacija apie veiklą sustabdžiusiame banke vykusius pinigų judėjimus, N.Cooperiui grėstų atsakomybė ne tik už tai, bet ir už melagingus liudijimus Seimo komisijai.
Ministras priminė, jog „Snoro“ bankroto administratorius parlamente neigė, kad tokie dalykai galėjo vykti: „Mums buvo aiškinama, kad jokios neteisėtos veiklos nebuvo daroma, viskas buvo atliekama teisėtai.“
Rengėsi galimam persekiojimui
V.Mazuronis pripažino, kad jo nenustebino N.Cooperio pasitraukimas. Anot politiko, buvęs administratorius galėjo nujausti, kad jo veikla gali užkliūti teisėsaugai, ir tam, ko gero, ruošėsi iš anksto.
Politikas prisiminė epizodą iš komisijos veiklos, kuris ir anksčiau kėlė daug nusistebėjimų, bet administratoriui nusprendus trauktis atrodo dar keistesnis: „Visuose N.Cooperio pasirašytuose dokumentuose buvo ir pastabos, kad asmeniškai jis neatsako už padarinius. Taip elgėsi ir laikinasis administratorius. Nors buvo aiškinama, esą nieko čia tokio, man ir tada, ir dabar tai atrodo kaip savotiškas apsidraudimas.“
P.Urbšys įsitikinęs, jog N.Cooperio elgesys, kai jis nieko nelaukdamas skubiai susikrovė mantą, rodo, kad britas daro viską, jog išvengtų bet kokios atsakomybės: „Be abejo, advokatai britą turėjo įspėti, kad jam gali tekti stoti prieš teismą. Todėl jo elgesys logiškas ir manęs nestebina.
Mane stebina tyrimą atliekantis prokuroras. Kita vertus, be prokuratūros vadovybės žinios jis taip elgtis negalėtų. Jam turėjo būti leista suprasti, kad nereikia skubinti bylos.“
Pasirinkimas kėlė abejonių
V.Mazuronis aiškino, kad jo vadovauta specialioji parlamento komisija netyrė buvusių banko savininkų ir vadovų kaltumo ar nekaltumo, o domėjosi „Snoro“ bankroto istorija bei prie jo vairo stojusių užsieniečių atsiradimu.
Anot dabartinio aplinkos ministro, tiek laikinojo, tiek ir nuolatinio bankrutuojančio banko administratorių pasirinkimas komisijos nariams kėlė daug klausimų ir abejonių: „Mes prašėme, kad tos abejonės būtų vienaip ar kitaip išsklaidytos. Tai geriausiai galėjo padaryti teisėsaugos institucijos.“
Politikas pripažino ir iki šiol neturintis aiškių atsakymų, kodėl bankrutuojančio banko administratoriais buvo pasirinkti minėti asmenys: „Mūsų komisija gavo duomenų, kad, pavyzdžiui, N.Cooperis turėjo problemų ir anksčiau – dirbdamas su pensijų fondais. Jis net buvo apklaustas Jungtinių Tautų komisijoje. Bet kažkodėl ne tik tai netrukdė jo paskirti į šias pareigas. Buvo apeiti net ir mūsų šalies įstatymai, draudžiantys užsieniečiams eiti tokias pareigas.“
Seimo komisijai ypač daug abejonių kėlė ir S.Freakley nustatytas atlyginimas, siekęs beveik 140 tūkst. eurų.
„Per aštuonias darbo dienas jis į savo sąskaitą pervedė 17,5 mln. litų. Įdomu ir tai, kad sutartyje nebuvo įrašyta galutinė suma už darbą, todėl neatmestina, jog jis galėjo persivesti ir gerokai didesnę sumą“, – kalbėjo V.Mazuronis.
Už paslaugas permokėta
Buvęs Seimo komisijos pirmininkas įsitikinęs, kad valstybė gerokai permokėjo tiek už S.Freakley, tiek už N.Cooperio paslaugas: „Nebūtų gaila tų išleistų įspūdingų sumų, jei jie būtų suradę tuos milijonus, kaip žadėjo pradžioje.
Bet jiems iš tiesų sumokėjome daugiau, nei turėjome iš jų naudos. Juk tie 2 mlrd. litų, kurie buvo sugrąžinti į banką, daugiausia yra žmonių paskolos, kurios ir taip būtų grįžusios.
Šiek tiek paguodžia nebent tai, kad tvarkantis su Ūkio banku jau buvo pasimokyta iš ankstesnės istorijos ir administratoriumi už gerokai mažesnį atlyginimą pasamdytas lietuvis. Nuostoliai valstybei irgi buvo mažesni.“
Operacijai ruoštasi iš anksto
Buvęs komisijos vadovas taip pat atskleidė, kad parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, jog banko operacijai buvo rengiamasi maždaug prieš pusmetį: „Iš visos įvykių chronologijos mums buvo aiškiai matyti, kad tas procesas buvo iš anksto ruošiamas.
Netiesa, kad viskas buvo daromas ekspromtu, kaip kalbėta.“
Anot V.Mazuronio, derėdamiesi su užsieniečiais Lietuvos atstovai net prisiėmė įsipareigojimus pakeisti įstatymus, jei to prireiktų: „Kitu atveju konsultantai pagal sutartį galėjo pasitraukti be jokių nuostolių.“
Ž.Šilgalis priminė, kad operacija prieš „Snorą“ prasidėjo nuo prezidentės D.Grybauskaitės užsakytos pažymos apie padėtį banke: „Šioje pažymoje buvo įvardijama, kokie pavojai grėstų, jeigu su banku nebus nieko daroma.
Netrukus Prezidentūra pasikvietė savo statytinius Lietuvos banke ir nurodė imtis priemonių.
Vėliau Valstybės saugumo departamentas Lietuvos bankui atsiuntė dar vieną pažymą, kurioje jau aiškiai buvo dėstoma, kad „Snore“ veikė neskaidriais ryšiais susijusi grupuotė.
Nors tie ryšiai jau veikė ne vienus metus, niekas jokių pažymų anksčiau neteikė. Visiems viskas buvo gerai ir gražu, buvo tvirtinamos „Snoro“ veiklos ataskaitos.
Nors Lietuvos bankas turėjo matyti sukčiavimą ir imtis priemonių, kažkodėl nieko nedarė ir laukė kažkokio momento.
O likus savaitei iki sprendimo skelbti bankrotą Lietuvos banko vadovas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, ir kažkas turėjo visą savaitę perpumpuoti milijonines sumas į skandinaviškus bankus.
Seimo komisija buvo gavusi duomenų apie tokią veiklą, kuri yra aiškiai kriminalinė.“
Galėjo būti padaryta milijoninė žala
* N.Cooperiui gali tekti atsakyti dėl mažiausiai dviejų finansinių operacijų, neteisėtai atliktų jau po to, kai Lietuvos banko sprendimu buvo paskelbtas „Snoro“ veiklos moratoriumas.
* STT pavedimu Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė išvadą, kad 2012 metų sausio 6-ąją bankrutuojančiame banke atlikus finansinę operaciją, kuria iš G.Degučio bendrovės „Novotersa“ specialiosios sąskaitos buvo pervesta 645 tūkst. litų dalies kredito įskaitai, nesilaikyta indėlių ir įsipareigojimų įstatymo reikalavimų.
* Mat 2011 metų lapkričio 24 dieną Lietuvos banko valdyba buvo priėmusi nutarimą, kuriuo „Snorui“ buvo draudžiama, nebent tai buvo būtina banko veiklai moratoriumo metu užtikrinti, teikti visas finansines paslaugas ir vykdyti bet kokią veiklą.
* Apie galimai neteisėtą banke atliktą tuometės Seimo pirmininkės I.Degutienės sūnui naudingą operaciją pirmasis viešai prakalbo tuometis opozicijos lyderis A.Butkevičius.
* Dabartinis premjeras buvo sulaukęs G.Degučio kaltinimų dėl šmeižto, bet teisme atsidūręs ginčas baigėsi taikos sutartimi.
* Tačiau praėjus beveik metams po banko uždarymo ir nurimus aistroms dėl G.Degučio iš banko atsiimtų pinigų, „Snoro“ bankroto administratorius ryžosi dar vienai galimai aferai.
* Ekspertai nustatė, kad bankrutuojantis bankas 2012 metų spalio 10-ąją iš „Avia Solutions“ grupei priklausančios įmonės „AviaAM B03“ atsiskaitomosios sąskaitos leido kreditui dengti nurašyti 1 mln. 277 tūkst. litų, tokiu būdu draudimo įmokos sumą viršijant beveik 932 tūkst. litų.
* Ekspertų teigimu, tokia operacija taip pat atlikta nesilaikant indėlių ir įsipareigojimų įstatymo reikalavimų.
* Tokios ekspertų išvados ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo atliekantiems pareigūnams leidžia įtarti, kad galimai neteisėtais banko administratoriaus veiksmais iš viso galėjo būti padaryta per 1,2 mln. litų žala.
* Dar praėjusių metų rugpjūtį bankrutuojančio banko administratoriui ir jo komandai nepalankias ekspertų išvadas gavę prokurorai neskubėjo teikti įtarimų N.Cooperiui.
* Tyrimą atliekantis Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Linas Kuprusevičius apie juos prakalbo tik šiomis dienomis.
* Prokuroras dienraščiui „Respublika“ patvirtino, kad N.Cooperis yra įtariamasis jo tiriamoje byloje, nors jam ir nėra įteiktas pranešimas apie įtarimus. Jis kol kas taip pat nėra apklaustas kaip įtariamasis.
