Bankrutuojančio banko „Snoras“ bylą tiriantys pareigūnai į pensiją pasitraukusiam jo administratoriui N.Cooperiui negali nei įteikti įtarimų, nei iškviesti jo į apklausą.
Vilniaus apygardos prokuratūra gavo Jungtinės Karalystės piliečio raštą, kad jis atostogauja ir yra išvykęs iš Lietuvos iki kovo vidurio.
„Snoras“ patyrė nuostolių
Tačiau išeiti į pensiją nusprendusio 66 metų N.Cooperio atostogos, ko gero, nebus ramios.
„Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, Lietuvos prokurorai svarsto galimybę laikinai areštuoti N.Cooperio turtą.
Tokių laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – padengti „Snoro“ patirtą žalą – maždaug 1,2 milijono litų. Įtariama, kad tokie nuostoliai buvo padaryti galimai neteisėtais banko administratoriaus veiksmais.
Lietuvos teismo ekspertizės centras dar pernai vasarą pateikė savo išvadas, kad atlikus dvi operacijas pinigai iš bankrutuojančio banko iškeliavo neteisėtai.
N.Cooperis kol kas nėra apklaustas. Sutapimas: sužinojęs apie gresiančius įtarimus, jis pareiškė išeinantis į pensiją.
Britas atsisakė darbo ne tik banke „Snoras“, bet ir tarptautinėje konsultacijų bendrovėje „Zolfo Cooper“.
Sukruto ir kreditoriai
Pasiaiškinti dėl galimai neteisėtų operacijų N.Cooperio paprašė ir bankrutuojančio banko „Snoras“ kreditorių komitetas, vadovaujamas Aurelijos Mažintienės.
„Pažymime, kad šiai dienai jokių teismo sprendimų dėl bankroto administratoriaus nusikalstamos veikos nėra“, – teigiama Indėlių fondo išplatintame pranešime. Beje, A.Mažintienė visą laiką buvo savotiška brito advokatė.
Uždarytas bankas veikė?
Nors išvadas dėl finansinių operacijų nebeveikiančiame banke ekspertai pateikė dar pernai rugpjūtį, ikiteisminį tyrimą dėl galimo N.Cooperio tarnybos pareigų neatlikimo ir turto iššvaistymo prokuratūra pradėjo tik šių metų sausio 16-ąją.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pavedimu Lietuvos teismo ekspertizės centras Generalinei prokuratūrai pateikė išvadą, kad finansinės operacijos buvo vykdomos jau nebeveikiančiame banke.
„Snoro“ veikla buvo sustabdyta 2011 metų pabaigoje.
Lapkričio 24-ąją Lietuvos banko valdyba buvo priėmusi nutarimą, kuriuo „Snorui“ buvo draudžiama teikti visas finansines paslaugas ir vykdyti bet kokią veiklą.
Buvo sukrutę politikai
Tačiau paaiškėjo, kad 2012 metų sausio 6-ąją bankrutuojantis „Snoras“ padengė dalį buvusios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino Degučio bendrovės „Novotersa“ paskolos.
Iš jos specialiosios sąskaitos kreditui padengti buvo pervesta 645 tūkst. litų.
Ekspertų išvadoje teigiama, kad tai buvo padaryta nesilaikant indėlių ir įsipareigojimų įstatymo.
Apie galimai neteisėtą banke atliktą operaciją pirmasis viešai prakalbo tuometis opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.
Dabartinis premjeras buvo sulaukęs G.Degučio kaltinimų dėl šmeižto, bet teisme atsidūręs ginčas baigėsi taikos sutartimi.
Viršijo įmokos sumą
Bet laikinųjų „Snoro“ vadovų neišgąsdino dėl minėtos operacijos kilęs triukšmas.
2012-ųjų spalio 10 dieną bankrutuojantis bankas iš „Avia Solutions“ grupei priklausančios įmonės „AviaAM B03“ atsiskaitomosios sąskaitos leido kreditui dengti nurašyti 1 mln. 277 tūkst. litų, tokiu būdu draudimo įmokos sumą viršijant beveik 932 tūkst. litų.
Taigi pinigai buvo pervesti po „Snoro“ uždarymo praėjus beveik metams.
Šiomis dviem operacijomis „Snorui“ galėjo būti padaryta 1,2 milijono litų žala.
