Vasario mėnesį Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistema mini 95-metį. Ta proga trečiadienį Teisingumo ministerijoje surengta konferencija „Probacijos refleksija: praeitis, dabartis, ateitis“, joje pristatyti Lietuvos probacijos sistemos veiklos rezultatai, aptarta geroji praktika.
Pasak teisingumo ministro Juozo Bernatonio, 2013-ieji buvo pokyčių metai, nes teko pradėti taikyti naujus, Europos šalyse plačiai naudojamus pažangius darbo su nuteistaisiais metodus, kuriuos nustatė Probacijos įstatymas. Probacijos tarnybos pradėjo vertinti nusikalstamo elgesio riziką, planuoti individualų darbą su nuteistaisiais, taikyti elgesio kontrolės priemones ir naujas resocializacijos formas, tarp kurių – elgesio pataisos programos, socialinių įgūdžių lavinimas, atkuriamojo pobūdžio priemonės.
„Galima konstatuoti, kad pirmuosius iššūkius probacijos tarnybos įveikė sėkmingai. Faktai tą patvirtina. Pradėjus dirbti pagal naujus darbo metodus, iki 75 proc. padaugėjo nuteistųjų, kurie sėkmingai baigia probaciją, vis mažiau nuteistųjų sugrįžta į įkalinimo įstaigas. Nuo 2007 m., kai iš probacijos atvykdavo apie 1,5 tūkst. nuteistųjų, šiandien šis skaičius yra sumažėjęs iki 840, t.y. daugiau nei 40 proc. Rezultatai geri, visa tai džiugina, tačiau visuomet turime ieškoti būdų, kurie leis dar labiau tobulinti esamą sistemą“, – vardijo J.Bernatonis.
Kalėjimų departamento direktorius Artūras Norkevičius patikslino, kad nuteistasis tiesiog nėra paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos – jis patenka į probacijos tarnybų priežiūrą, kur jam pasiūlomas visas paketas paslaugų, pradedant nuo to, kad įrašomas į įskaitą, nukreipiamas į Darbo biržą, pagal poreikius pritaikomos elgesio pataisos programos ir pan. Esminis iššūkis – kad nuteistasis daugiau nenusikalstų, netaptų recidyvistu. Skaičiuojama, kad 2013 m. tik apie 7 proc. asmenų, esančių probacijos tarnybos priežiūroje, padarė nusikalstamas veikas.
Tačiau teisingumo ministras pabrėžė, kad finansiniai ir žmogiškieji resursai, kuriuos šiuo metu valstybė galėjo skirti šios ypač svarbios užduoties vykdymui, yra per maži. Šiais metais, anot J. Bernatonio, kuomet yra patvirtintas 2014 m. valstybės biudžetas ir sprendžiamas euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio, galimybės tai padaryti nėra.
„Tačiau ir šiais metais ieškosime galimybių gerinti darbo sąlygas, o kitais metais, įsivaizduoju, kad tam bus skirtas didesnis dėmesys, nes atliekama labai svarbi visuomenei funkcija – nuo probacijos tarnybų veiklos priklauso, kiek žmonių, atlikusių bausmę, integruosis į visuomenę, ir nuo to priklauso visos visuomenės savijauta, gyvenimas, sveikata, ir tuo pačiu mes tikimės, kad dirbant gerai probacijos tarnyboje šitoje sistemoje sutaupysime lėšų kitur – mažės įkalinamųjų skaičius“, – neabejojo ministras.
J.Bernatonio teigimu, labai svarbu probacijos darbuotojams užtikrinti normalias darbo sąlygas, be to, kiekvienas pareigūnas turi skirtingus krūvius. Skiriant didesnį finansavimą, atitinkamai būtų sudaromos geresnės sąlygos darbuotojams: organizuojamas geresnis jų profesinis parengimas, didinami atlyginimai. Probacija, anot ekspertų, nėra tiktai lygtinai paleistų asmenų priežiūra. Probacijos darbuotojai prižiūri viešųjų darbų bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo, laisvės apribojimo bausmės, auklėjimo, baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą.
„Kad būtų pasiektas šios tarnybos lygis, koks yra Europos Sąjungos Vakarų Europos valstybėse, reikalingos papildomos lėšos, papildomi žmogiškieji resursai“, – įsitikinęs teisingumo ministras.
Ministras taip pat apgailestavo, kad visuomenė vis dar nesuvokia, jog atlikusius bausmę žmonės reikia ruošti gyvenimui laisvėje – dažnai tokie asmenys yra atstumiami ir jiems belieka grįžti į įkalinimo įstaigas.
Šių metų biudžete finansavimas Kalėjimų departamentui buvo padidintas 10 mln. litų. Kalėjimų departamento Biudžeto planavimo skyriaus duomenimis, 2012 m. apygardų probacijos tarnyboms buvo numatyta skirti 11 mln. 85 tūkst. litų, o 2013 m. – 11 mln. 276 tūkst. litų.
Probacijos įstatymas kartu su atitinkamais Bausmių vykdymo kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimais dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų įsigaliojo 2012 m. liepos 1 d.
Šiuose teisės aktuose įtvirtinti nuteistojo pasirengimo išeiti į laisvę, bausmės tikslų pasiekimo, lygtinio paleidimo proceso skaidrumo ir objektyvumo, visuomenės dalyvavimo sprendžiant nuteistojo paleidimo iš įkalinimo įstaigos klausimai.
Lygtinis paleidimas – tai viena iš bausmės atlikimo formų, kai paleidžiamam iš įkalinimo įstaigos asmeniui taikomos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, kurių nuteistasis turi laikytis. Iš esmės bausmė tęsiama, o probacijos tarnybos atlieka nuteistojo kontrolės, integracijos ir resocializacijos funkcijas. Lygtinai paleisti iš įkalinimo įstaigos asmenys nėra paliekami be priežiūros – jie patenka į probacijos tarnybų globą.
Lietuvoje veikia penkios apygardų probacijos tarnybos, kurios greta kitų veiklų užtikrina probuojamojo priežiūrą.
Pernai probacijos priežiūroje buvo 21 tūkst. asmenų. Iš dalyvavusiųjų Elgesio pataisos programoje pakartotinai nebuvo nusikaltęs nė vienas asmuo. Prižiūrimi asmenys probacijos įskaitose atlygino per 3 mln. litų žalos, padarytos nusikaltimu kitiems asmenims.
