„Visų politinių jėgų lyderiai turi būti šiuo klausimu labai jautrūs. Sutartys, kurias pasirašėme, įpareigoja, jas reikia vykdyti“, – sakė jis ketvirtadienį Vilniuje po Seime vykusios diskusijos, skirtos Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo dvidešimtmečiui.
Svečias teigė negalįs gerai vertinti, kad Lietuva nevykdo įsipareigojimo leisti vietos lenkams originaliai rašyti pavardes ir jų gyvenamosiose vietose kabinti lenkiškus gatvių pavadinimus.
„Mažumų problemos yra labai jautrios ir gali būti pavojingos. Su jomis yra taip pat, kaip su džinu – jeigu jį išleidai iš butelio, tai sukišti atgal jau labai sudėtinga“, –tvirtino A.Kwasniewskis.
Pasak jo, per susitikimą Seime su Lietuvos parlamentarais konstatuota, kad liko neišspręstų problemų, „kurias galbūt galima pavadinti smulkmenomis, tačiau jos kartais pagadina Lietuvos ir Lenkijos santykius“.
„Mes turime labai nuosekliai šalinti trukdžius, kurie yra Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo kelyje. Tikiuosi, kad netrukus bus išspręstas pavardžių rašymo klausimas, nes dabar posėdžiauja Konstitucinis Teismas tuo klausimu ir tikriausiai priims atitinkamą sprendimą. Kalbant atitinkamuose lygmenyse tuos klausimus reikia spręsti geranoriškai, gera valia ir palankiai“, – akcentavo buvęs Lenkijos prezidentas.
Jis žadėjo grįžęs namo kalbėti su Lenkijos politikais, kaip pagerinti dvišalius santykius.
„Gyvename tokiais laikais, kai turime šalinti problemas, o ne dauginti jų skaičių“, – sakė A.Kwasniewskis.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva – vienintelė pasaulio valstybė, kur tautinės mažumos – lenkų – atstovai yra Vyriausybėje.
„Lietuva – vienintelė šalis, kur vietos lenkų atstovai dalyvauja valdžioje. Tik vieną kartą turėjome situaciją, kai Lenkijos pilietis buvo kitos valstybės vadovas, tai buvo Vatikano vadovas Jonas Paulius II“, – priminė svečias.
Seimo delegacijos Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėjoje pirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, kad šiuo metu abiejų šalių parlamentarai vertina, kas per 20 metų padaryta vykdant tarpvalstybinę sutartį, kas ne. Taip pat ketinama surengti Parlamentinę Asamblėją.
„Galvoju, kad iki to laiko Vyriausybėje, kur yra darbo grupė dėl Tautinių mažumų įstatymo, ir priklausomai nuo Konstitucinio Teismo sprendimo, bus priimti sprendimai, pasiūlyti šiai sesijai dėl pavardžių rašymo ir Tautinių mažumų įstatymo“, – teigė G.Kirkilas.
Susitikime dalyvavęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Seime Juzefas Kvetkovskis teigė, kad strateginiai klausimai tarp Lietuvos ir Lenkijos sprendžiami gerai, tuo metu stringa vadinamosios mažosios problemos.
„Mažosios problemos? Kam? Valstybei galbūt tai mažos problemos, bet žmogui jos yra pagrindinės. Tai yra tolesnio egzistavimo klausimas šioje ar kitoje valstybėje“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar pritaria siūlymui neeskaluoti tautinių mažumų klausimų rinkimų metu, LLRA atstovas tvirtino, kad rinkimai vyksta nuolat, o klausimai nesprendžiami jau du dešimtmečius.
„Tų atidėjimų turėjome labai daug – buvo periodas, kad ėjome į Europą, paskui buvo periodas, kai norėjome įstoti į NATO. Kai Lietuva prieš pusmetį perėmė pirmininkavimą ES, vėl nebuvo jokių pareiškimų, nebuvo demonstracijų, taip pat atidėjome. Dabar rinkimai, po prezidento ir EP rinkimų ateis savivaldos rinkimai ir taip toliau. Nereikia susieti vieno su kitu. Reikia eiti pirmyn ir ieškoti kompromisų“, – sakė J.Kvetkovskis.
1994 metais tuometinių prezidentų Algirdo Brazausko ir Lecho Walęsos pasirašytoje sutartyje šalys patvirtino teritorijų su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą, nors pabrėžė galimybę abiem tautoms vertinti bendrą abiejų valstybių istoriją skirtingai.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykiuose buvo įtampos dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
A.Kwasniewskis Lenkijos prezidentu buvo dvi kadencijas 1995–2005 metais.
