Politologas Tomas Janeliūnas mano, kad tai galėjo turėti įtakos diskusijos dėl euro įvedimo, ginčai dėl vadinamojo žemės referendumo, taip pat įvairios kalbos apie naujus mokesčius.
„Jaučiama, kad galbūt visuomenės nuomonės nelabai paisoma. Tai, kas pastaruoju metu sklido iš politikų ir įvairių institucijų žmonėms galėjo sukelti didesnio nusivylimo, gal net beviltiškumo jausmą", - kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
Kita T.Janeliūno įvardyta priežastis - įvairios kalbos apie naujus mokesčius. „Anksčiau Vyriausybė vengė kalbėti apie visuotinius mokesčius, o nuo šių metų pradžios pasiūlymai dėl mokesčių pasipylė kaip niekada gausiai.
Ypač nepalankiai galėjo būti įvertintas siūlymas apmokestinti automobilius. Šis mokestis paliestų visus, tuo tarpu jo nauda abejotina. Žmonės jį įvertino kaip paprasčiausią pinigų atėmimą. Be to, akivaizdžiai trūko informacijos, kodėl siūlomi vieni ar kiti mokesčiai“.
Be to, T.Janeliūnas nusistebėjo, kad žmonių nusivylimas institucijomis išryškėjo prieš pat rinkimus. Anot politologo, paprastai prieš rinkimus valdžia stengiasi įtikti rinkėjams ir ištraukia įvairių populistinių pasiūlymų: „Šiuo atveju matome priešingą variantą. Be to, matyt, išseko gana ilgai užtrukęs šios Vyriausybės medaus mėnuo. Paprastai jam baigiantis krenta pasitikėjimas vyriausybėmis ir dabartinė Vyriausybė su tuo kritimu neišvengiamai turėjo susidurti".
Tuo tarpu Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis neatmeta, kad slogiomis nuotaikomis lietuvius galėjo užkrėsti ir ukrainiečiai.
„Ukrainoje susiklosčiusi situacija irgi galėjo iššaukti tam tikrą mūsų visuomenės reakciją. Kategoriškas kritinis ukrainiečių požiūris į valdžias, kurias jie nuvertė, savotiškai gali atsiliepti ir mūsų visuomenei, kuri matydama vienokias ar kitokias mūsų problemas gali irgi imti žvelgti griežčiau į savo valdžios institucijas", - mano politologas.
Anot L.Bielinio, žmonių nusivylimas institucijomis gali būti susijęs ir su būsimu euro įvedimu: „Vis tiek tarp žmonių yra įtampa, baimė dėl galimų pokyčių. Žmonės baiminasi, kad kažko neteks, daug kas pabrangs, o Vyriausybė pernelyg nesistengia nuraminti visuomenės".
