Politologas Tomas Janeliūnas mano, kad tai galėjo turėti įtakos
diskusijos dėl euro įvedimo, ginčai dėl vadinamojo žemės referendumo,
taip pat įvairios kalbos apie naujus mokesčius.
„Jaučiama, kad galbūt visuomenės nuomonės nelabai paisoma. Tai, kas
pastaruoju metu sklido iš politikų ir įvairių institucijų žmonėms galėjo
sukelti didesnio nusivylimo, gal net beviltiškumo jausmą", - kalbėjo
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto dėstytojas.
Kita T.Janeliūno įvardyta priežastis - įvairios kalbos apie naujus
mokesčius. „Anksčiau Vyriausybė vengė kalbėti apie visuotinius
mokesčius, o nuo šių metų pradžios pasiūlymai dėl mokesčių pasipylė kaip
niekada gausiai.
Ypač nepalankiai galėjo būti įvertintas siūlymas apmokestinti
automobilius. Šis mokestis paliestų visus, tuo tarpu jo nauda abejotina.
Žmonės jį įvertino kaip paprasčiausią pinigų atėmimą. Be to,
akivaizdžiai trūko informacijos, kodėl siūlomi vieni ar kiti mokesčiai“.
Be to, T.Janeliūnas nusistebėjo, kad žmonių nusivylimas institucijomis
išryškėjo prieš pat rinkimus. Anot politologo, paprastai prieš rinkimus
valdžia stengiasi įtikti rinkėjams ir ištraukia įvairių populistinių
pasiūlymų: „Šiuo atveju matome priešingą variantą. Be to, matyt,
išseko gana ilgai užtrukęs šios Vyriausybės medaus mėnuo. Paprastai jam
baigiantis krenta pasitikėjimas vyriausybėmis ir dabartinė Vyriausybė su
tuo kritimu neišvengiamai turėjo susidurti".
Tuo tarpu Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras
Bielinis neatmeta, kad slogiomis nuotaikomis lietuvius galėjo užkrėsti
ir ukrainiečiai.
„Ukrainoje susiklosčiusi situacija irgi galėjo iššaukti tam tikrą mūsų
visuomenės reakciją. Kategoriškas kritinis ukrainiečių požiūris į
valdžias, kurias jie nuvertė, savotiškai gali atsiliepti ir mūsų
visuomenei, kuri matydama vienokias ar kitokias mūsų problemas gali irgi
imti žvelgti griežčiau į savo valdžios institucijas", - mano
politologas.
Anot L.Bielinio, žmonių nusivylimas institucijomis gali būti susijęs ir
su būsimu euro įvedimu: „Vis tiek tarp žmonių yra įtampa, baimė dėl
galimų pokyčių. Žmonės baiminasi, kad kažko neteks, daug kas pabrangs, o
Vyriausybė pernelyg nesistengia nuraminti visuomenės".