Už tai, kad R.Paksas nebūtų registruojamas kandidatu į prezidentus, balsavo 10 VRK narių. Keturi komisijos nariai balsavo už tai, kad R.Paksui būtų atvertas kelias į prezidento rinkimus.
Išgirdęs nuosprendį, R.Paksas, kuris iki to laiko atrodė labai ramus, neslėpė nusivylimo. Jis pateikė nuomonių tyrimo bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatus. Paaiškėjo, kad 46,7 proc. apklaustųjų norėtų R.Paksą išvysti rinkimuose.
„Apklausos rodo, kad pusė Lietuvos žmonių palaikytų mano dalyvavimą prezidento rinkimuose. Tačiau komisija spjovė tiems žmonėms į veidą. (...) Niekas nesibaigia, viskas tęsiasi. Bus išnaudotos teisinės ir politinės priemonės. Ponai (VRK. - Red.), kurie priima šiuos sprendimus, užsižaidė tautos likimu“, - emocingai aiškino R.Paksas.
R.Paksui VRK sprendimas pasirodė politinis ir padarytas „ne šiandien“, o prieš tai buvusiomis naktimis. R.Paksas teigė, kad VRK sprendimas padarytas suderinus su tam tikrais politikais.
„Man kažkas paskambino, man kažkas pasakė, man kažkas pažadėjo. Štai kaip man atrodė šios dienos VRK sprendimas“, - apie VRK narių išsakytus teiginius sakė R.Paksas.
Politikas neįvardijo politikų, kurie esą galėjo daryti spaudimą VRK narių sprendimui. Paklaustas ar gali įvardyti konkrečius asmenis, R.Paksas nedaugžodžiavo: „Galiu.“
R.Paksas žada, kad jau pirmadienį VRK sprendimas bus apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Mojavo demokratijos korta
Į vykstantį posėdį atvyko pats R.Paksas ir daugybė jį palaikančių bendrapartiečių. VRK ekspertai pristatė savo išvadas dėl R.Pakso kandidatūros ir VRK posėdyje siūlė neišduoti parašų rinkimų lapų, dėl to, kad R.Paksas neatitinka kandidato į prezidentus reikalavimų.
„Kiek jums reikės laiko?“,- R.Pakso atstovų paklausė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. R.Pakso atstovai aršiai gynė priesaiką sulaužiusį prezidentą ir nesutiko su VRK eksperto siūlymais neleisti išduoti parašų rinkimo lapų. Anot atstovų, reikėtų iš naujo įvertinti Konstitucinio Teismo nutarimus, kuriais rėmėsi VRK ekspertai. Anot R.Pakso atstoųo, jokių kliūčių R.Paksui tapti lygiaverčiu kandidatu kovoje dėl prezidento posto nėra.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis skatino VRK skatinti demokratinius rinkimus: „Jeigu neužregistruosite R.Pakso, šitie rinkimai nebus demokratiniai ir laisvi.“
Anot P.Gražulio, Seimas pasiryžęs pakeisti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio antrąją dalį, kurioje teigiama, kad prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą.
Anot Z.Vaigausko, šios straipsnio antroji dalis yra labai kategoriška ir VRK jos apeiti negali.
P.Gražulis tikino, kad pirmadienį bus užregistruotas Prezidento rinkimų įstatymo pataisa, o kovo 10 bus susirinkta jį svarstyti. Todėl politiko nuomone, jau šiuo metu VRK turėtų R.Paksui išduoti parašų rinkimų lapus, mat Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio pataisa bus palanki R.Paksui.
Į tokią P.Gražulio argumentaciją Z.Vaigauskas atsakė, kad tokiu atveju R.Paksas parašų rinkimų lapus gaus kovo 11 dieną. Tuo tarpu P.Gražulis siūlė „nestabdyti proceso ir išduoti lapus jau dabar.“
Advokatė Aušra Ručienė pabrėžė, kad Lietuvos Konstitucijoje nėra tokio punkto, kuriame būtų draudžiama kandidatuoti į prezidento postą, prieš tai sulaužius priesaiką.
Koją kiša KT nutartis Didžiausia kliūtimi R.Paksui kandidatuoti prezidento rinkimuose yra 2004 metų Seimo sprendimas per apkaltos procedūrą pašalinti jį iš prezidento pareigų. Pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, taigi ir prezidento.
Norint panaikinti šį draudimą, reikia keisti Konstituciją. Seime buvo pradėta procedūra dėl atitinkamos Konstitucijos pataisos, tačiau sprendimas nėra priimtas.
R.Paksas laikosi pozicijos, jog jis gali kandidatuoti prezidento rinkimuose, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) draudimą iki gyvos galvos eiti pareigas yra pripažinęs neproporcingu, o pagal kitą Konstitucinio Teismo nutarimą pripažinta Europos Sąjungos (ES) teisės viršenybė.
„Šioje situacijoje VRK negali peržengti savo įgaliojimų ir tiesiogiai taikyti Europos žmogaus teisų sprendimo“, - šeštadienį sakė VRK narys Justinas Žilinskas. Anot jo, tai ne pirmas atvejis kai Lietuva nevykdo EŽTT nutarimų.
„Mano ir mano kolegų giliu įsitikinimu, teisinė bazė leidžia tą padaryti. Vyriausioji rinkimų komisija gali, turi ir privalo registruoti mano kandidatūrą prezidento rinkimuose“, – dar penktadienį VRK įteikdamas dokumentus sakė R.Paksas.
Jis vylėsi, kad VRK sprendimas bus teigiamas. „Tvarkietį“ į VRK atlydėjo būrys partijos narių ir rėmėjų. Tarp jų buvo žinomas disidentas Antanas Terleckas, Seimo nariai Petras Gražulis, Kęstas Komskis.
Kandidatu R.Paksas gali tapti tik tuo atveju, jei jam pavyktų surinkti 20 tūkst. rėmėjų parašų. R.Paksas yra antras pagal populiarumą tarp asmenų, pareiškusių norą dalyvauti šalies vadovo rinkimuose. Už jį balsuoti ketina apie 15 proc. apklaustųjų.
Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną.
Įžvelgia teigiamų dalykų
„Kol kas niekas dar nesibaigė, bet vienaip ar kitaip panašu, kad šiuose rinkimuose R. Paksui galimybių dalyvauti beveik nėra. Turėtų įvykti stebuklas, kad situacija pasikeistų, ir ta pirmoji kregždė, kai Seimo dauguma balsavo už Konstitucijos pataisą, matyt, buvo gerokai ankstyva. Kol kas situacija klostosi taip, kad Seime reikiamo balsų skaičiaus R. Paksui surinkti, matyt, nepavyks“, - naujienų agentūrai ELTA sakė politikos eksperta, Kauno technologijos universiteto daktaras Algis Krupavičius.
Kita vertus, anot A.Krupavičiaus, ši situacija bus aptarinėjama visuomenėje, viešojoje erdvėje ir artėjant EP rinkimams toks dėmesys tiek Tvarkos ir teisingumo partijai, tiek pačiam R. Paksui bus teigiamas dalykas. Politologo vertinimu, galimybė R. Paksui kandidatuoti į prezidentus yra savotiška partijos Tvarka ir teisingumas rinkimų kampanija.
„Kol kas yra visos jos ašys: yra kaip tik klausimas dėl galimybės dalyvauti rinkimuose, dabar ta problema yra šiek tiek išplečiama, keliamas klausimas, ar tokiu atveju prezidento rinkimai, kurie vyks Lietuvoje, yra demokratiški. Kai kurie kandidatai, kalbu apie R. Paksą, tuose rinkimuose negali dalyvauti, neregistruojami ir, matyt, tokie debatai inspiruojami iš Tvarkos ir teisingumo partijos, pačio R. Pakso pusės ir bus vienas iš svarbiausių instrumentų, kelių mobilizuoti savo šalininkus“, - ELTAI sakė politologas A.Krupavičius.
