Kijevo Nepriklausomybės aikštės pakraštyje – raudonų gvazdikų ir degančių žvakučių jūra, skirta žuvusiems ukrainiečiams atminti. Prieš savaitę toje pačioje vietoje gulėjo nukautų sukilėlių kūnai.
Tie, kuriems pavyko likti gyviems po sunkių traumų, kurias paliko kulkos ir skeveldros, gedi žuvusių bendražygių ir dėkoja skubiai pagalbą jiems teikusiems medikams. Jie dirbo be atokvėpio, nes sužeistųjų buvo daugybė.
Prieš savaitę, šeštadienį, prie kolegų ukrainiečių prisijungė ir penki medikai iš Lietuvos. Šios savaitės viduryje jų gretas papildė psichologai.
Lietuvius atlydėjo buvę profesionalūs kariai, kurių užduotis – savo kūnais pridengti tautiečius gydytojus, jei jiems grėstų pavojus.
Lietuviai sukilėliams žaizdas tvarstė ne tik paskubomis įrengtose Maidano ligoninėse, bet ir prabangioje nuverstojo prezidento Viktoro Janukovyčiaus rezidencijoje.
Dirbo nuo pirmųjų dienų
Tuo metu, kai Maidane virė žūtbūtinė kova, ten jau dirbo vienas lietuvis medikas. Ukrainiečiai jį dabar vadina tikru didvyriu.
Daug patirties turintis chirurgas Kijeve plušėjo nuo pat pirmųjų protestų ir per žiauriausius susirėmimus.
Vasario 20-ąją, kuri į tos šalies istoriją bus įrašyta kaip kruviniausia nepriklausomybę atgavusios Ukrainos diena, lietuvis be atokvėpio operavo sužeistus sukilėlius. Jis dirbo lauko ligoninėje, skubiai įrengtoje Nepriklausomybės aikštės šiaurinėje dalyje.
Atsisveikino su bendražygiu
Į juodą blizgantį katafalką atsirėmę stovėjo trys sukilėliai. Automobilis netrukus turėjo išriedėti iš Maidano ir pasukti į Kijevo senamiesčiu vingiuojančią Mykolo gatvę, kurios neužklojo revoliucijos suodžiai.
Vairuotojas kantriai laukė, kol su žuvusiu bendražygiu atsisveikins trys sukilėliai.
Kai prasidėjo milicijos pareigūnų ir „Berkut“ karių puolimas, jie visi keturiese budėjo Instituto gatvėje, visai šalia Prezidento rūmų. Vieną jų sužeidė snaiperio paleista kulka.
Sužeistasis buvo gydomas vienoje Maidano ligoninių, tačiau mirė vasario 24-osios rytą, kai Ukrainoje jau liovėsi kraujo liejimas.
Procesija pajudėjo, ir man prieš akis atsivėrė vaizdas į Nepriklausomybės aikštę, kur dabar dedamos gėlės ir žvakutės.
Prieš daugiau kaip savaitę, nuo antradienio iki ketvirtadienio, čia veikė karo lauko ligoninė, į kurią buvo nešamai Instituto, Kreščiatiko ir M.Hruševskio gatvėse sužeisti žmonės.
„Buvo apie pusantro tūkstančio sužeistųjų. Dažniausiai snaiperiai šaudavo į galvą, kaklą ir krūtinę. Tokiems mes jau nebegalėjome padėti“, – pasakojo lietuvis medikas, tomis dienomis gelbėjęs sužeistų sukilėlių gyvybę.
Algirdas (vardas pakeistas. – Red.) dirba vienoje Ukrainos ligoninių, o sukilėliams padėdavo po darbo slapta, tad prašė neminėti tikro jo vardo ir pavardės.
Operavo ant teniso stalų
Tomis revoliucijos dienomis Nepriklausomybės aikštė, kuri yra vadinama Maidano judėjimo širdimi, buvo virtusi mirties konvejeriu. Ant teniso stalų buvo operuojami sužeistieji, o šalia buvo guldomi jų bendražygiai, kuriems reikėjo skubios pagalbos.
Kitoje pusėje į kraujo balas buvo guldomi tie, kurių išgelbėti nepavyko. Skirtingais duomenimis, tokių buvo nuo 77 iki 130.
„Iš pradžių iš sužeistųjų kūnų daugiausia traukdavome skeveldras. Buvo ir lūžių. O paskui, kai pradėta šaudyti iš tikrų ginklų, buvo vien šautinės kovinių kulkų žaizdos“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Algirdas.
Padėjo ir patarimais
Su Algirdu susipažinome prieš mėnesį, kai Kijeve prasidėjo pirmieji susirėmimai. Tuo metu jis dirbo svarbioje Maidano ligoninėje.
Tai buvo vienas labiausiai patyrusių medikų, talkinusių sukilėliams. Todėl ligoninėje lietuvis ne tik plušėjo prie operacinės stalo, bet ir koordinavo darbą, patardavo mažiau patyrusiems kolegoms.
Į Nepriklausomybės aikštę Algirdas atėjo pačią pirmąją dieną, kai protestuotojų stovyklos dar tik buvo kuriamos. Jis pasivaikščiojo po minią ir nuėjo į medicinos punktą.
„Jau tada buvo aišku, kad viskas gražiuoju nesibaigs. Valdžia nesiklausė, ką sako žmonės. Pamaniau, kad gal jiems reikės mano pagalbos“, – savo apsisprendimą paaiškino pašnekovas.
Tuo metu savanorių medikų ir slaugių ten buvo nedaug. Nors ir sužeistųjų buvo mažai. Pavyzdžiui, gruodžio 13 dieną, kai įvyko pirmieji sukilėlių ir milicijos susirėmimai, traumuotų buvo, tačiau labai sunkių ligonių – dar ne.
Be atokvėpio plušėjo paromis
Padėtis pasikeitė sausio 19-ąją, kai įvyko smarkus sukilėlių susirėmimas su „Berkut“. Tą naktį Maidane buvo tik keli medikai, todėl Algirdas dirbo visą parą.
„Tą naktį buvo apie šimtą sužeistų žmonių. Medikų buvo nedaug, dirbome be poilsio. Nors sunkiai sužeistų, kurių gyvybei grėsė pavojus, buvo tik trys. Tačiau buvo daug apsvaigintų dujomis“, – kalbėjo lietuvis medikas.
Tai buvo dar tik pasiruošimas smurto proveržiui.
Kitą dieną į Maidaną pradėjo plūsti savanoriai medikai. Sausio 20-ąją krauju laistomoje Kijevo širdyje jau darbavosi šimtai Algirdo kolegų.
„Buvo sunku, nuolat nešė sužeistuosius. Nors ten dirbo daug puikių, aukščiausios klasės chirurgų, mažai kas iš jų turėjo patirties, kaip operuoti karo žaizdas. Jiems patardavau, padėdavau“, – pasakojo Algirdas.
Tą naktį į naujai įkurtas Maidano ligonines plūdo apšaudyti guminėmis kulkomis, apdraskyti nuolaužų ir skeveldrų, subadyti vinimis, kurias „Berkut“ smogikai klijuodavo prie garsinių granatų. Taip pat buvo apdegusių, peiliais sužalotų žmonių.
„Kai žmogų sužeidžia skeveldra, išvalytos žaizdos negalima iškart siūti – reikia sutraukti odą ir tris dienas valyti. Jei per tą laiką nesupūliuoja, nėra komplikacijų, tik tada galima siūti. To mokiau ir ten dirbusius kolegas“, – aiškino lietuvis.
Jo ir kitų medikų darbo sąlygos buvo sunkios. Pavyzdžiui, Profsąjungų rūmuose operacinė buvo įkurta nedideliame tarnautojo kabinete. Priešoperacinė patalpa – koridoriuje.
Labai sunkiai sužeistus žmones išveždavo greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Tokie sužeistieji buvo gaivinami ir gydomi valstybinėse ligoninėse.
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad perduoti sužeistuosius į valstybines medicinos įstaigas pavojinga – iš ten juos išsivesdavo milicija.
Sprendimas – per 10 minučių
Lietuvis medikas Maidane dirbo ir per kruviniausius susirėmimus nuo vasario 18 dienos, kai milicijos ir „Berkut“ pajėgos pradėjo ataką M.Hruševskio, Kreščiatiko ir Instituto gatvėse.
Sukilėlių pozicijos buvo nustumtos iki Nepriklausomybės aikštės, kurioje nuo scenos liejosi įkvepiančios kalbos. Protestuotojus ir milicijos pareigūnus skyrė tik liepsnojančių padangų barikada. Tą naktį žuvo apie trisdešimt žmonių.
Po poros dienų, vasario 20-ąją, į puolimą perėjo sukilėliai. Milicijos ir „Berkut“ daliniai atsišaudė iš automatų, o nuo stogų Instituto gatvėje sukilėlius žudė snaiperių kulkos. Tai buvo žiauriausia diena Maidane – per ją žuvo apie šimtą žmonių.
Tomis dienomis Algirdas vėl be poilsio operavo sužeistuosius, gelbėjo gyvybes.
Būtent tuo metu Lietuvoje penki medikai nutarė skristi į Ukrainą.
„Apsispręsti reikėjo per dešimt minučių. Kai pasipylė pranešimai apie daugybę žuvusiųjų, supratome, kad čia reikės ir mūsų pagalbos“, – pasakojo traumatologas-ortopedas Mykolas Liubauskas.
Kulka įstrigo kakle
Į Kijevą lietuviai atskrido prieš savaitę, praėjusį šeštadienį. Tuo metu šūviai jau buvo nutilę, smurtas Ukrainos sostinėje baigėsi. Stojo trapi taika.
Tačiau medikų darbas nesibaigė. Į ligonines ėmė plūsti sužeisti barikadų sargybiniai, kurie per mūšius neturėjo laiko gydytis. Todėl jau kitą dieną lietuviai medikai gavo užduotis ir buvo išskirstyti po Maidano ligonines.
Vieni lietuviai pateko į Ukrainos stačiatikių cerkvę Mykolo gatvėje, kiti – į M.Hruševskio gatvėje esančius „Ukrainos namus“.
Ukrainiečiams medikams talkinęs Karolis Peleckis dirbo Instituto gatvėje esančiame viešbutyje „Ukraina“, kurį per susirėmimus buvo apšaudę snaiperiai.
Mūsų šalies specialistai daugiausia suteikdavo pirmąją pagalbą sužeistiems skeveldrų, sumuštiems, peršalusiems ir išsekusiems kovotojams.
„Vienam savo pacientui pasakėme, kad jis nuo šiol turi du gimtadienius“, – juokavo traumatologas-ortopedas M.Liubauskas.
Tam vyrui snaiperio kulka pataikė į kaklą ir ten įstrigo. Kulkos palikta skylė buvo tokia gili, kad galėjai įkišti pirštą. Ukrainietis per plauką liko gyvas. Po operacijos lietuviai medikai dar kelis kartus perrišo žaizdą.
Skubėjo grįžti prie barikadų
Kai kurios barikadų sargybinių traumos buvo jau įsisenėjusios ir kėlė rimtą grėsmę sužeistųjų sveikatai.
„Vienam vyrui, atėjusiam pas mus tiesiai iš Maidano, kojoje jau savaitę buvo įstrigusi skeveldra. Mes jam pasakėme, kad reikia skubiai gydyti, valyti žaizdą, nes gali prasidėti gangrena.
O jis atsakė, kad ilgai gydytis negali, mat dar paeina ir turi grįžti pas bendražygius“, – pasakojo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos paramedikas Andrius Raguckas.
Tokiu sužeistųjų buvo daug. Į medikų prašymus likti ligoninėse jie atsakydavo patriotiniais šūkiais ir po skubiai suteiktos medicinos pagalbos grįždavo prie barikadų.
Pateko į rezidenciją
Vasario 23-iosios naktį dalis lietuvių medikų buvo nusiųsti į prabanga tviskančią nuversto prezidento V.Janukovyčiaus rezidenciją Kijevo pakraštyje.
Mūsų šalies specialistus ten pasitiko automatais „Kalašnikov“ ginkluoti sukilėliai.
Iš pradžių jie nenorėjo įleisti lietuvių, tačiau balsuodami (taip sukilėliai sprendžia nesutarimus. – Red.) nusprendė leisti jiems dirbti nušalinto prezidento rūmuose.
Apartamentų prabanga pribloškė lietuvius. Jie išvydo zoologijos ir botanikos sodus, auksu tviskančius poilsio kambarius, sporto salę, taip pat asmeninę ligoninę.
Buvusio prezidento rezidenciją anksčiau saugojo apie pusšimtį apsaugininkų, tad medicinos įstaiga turbūt buvo skirta ne tik pačiam V.Janukovyčiui, bet ir jiems.
„Ligoninė gerai įrengta. Yra rentgeno aparatas, odontologo kabinetas, įvairių medikamentų, instrumentų. Daugelis jų net neišpakuoti“, – pasakojo traumatologas Dainius Pekarskas.
Tą naktį lietuviai gydė V.Janukovyčiaus vilą saugojusių Maidano kovotojų žaizdas.
Nuversto prezidento apartamentuose daugiausia darbo turėjo gydytoja odontologė Rūta Jurkonytė.
Rezidenciją saugantys sukilėliai naudojosi proga nemokamai susitvarkyti dantis. Lietuvei odontologei teko dirbti net naktimis.
Reikia ir sielos gydytojų
Kijevo širdyje nutilus šūviams, daug darbo turi ne tik kūno, bet ir sielos gydytojai.
Kai kurie sukilėliai daugiau nei tris mėnesius budėjo ir kovojo šalia priešakinių barikadų. Manoma, kad tokių žmonių Maidane buvo apie penkis tūkstančius. Nuo įtampos, nemigos ir kraupių vaizdų jie jaučiasi išsekę, sukrėsti, o kai kuriuos apėmusi psichozė.
Pirmieji psichologų kabinetai Maidane buvo įkurti sausio pabaigoje. Tada specialistai dirbo slapčia, nes bijojo valdžios keršto. Dabar Kijevo centre veikia apie vienuolika medicinos punktų, kuriuose teikiama psichologinė pagalba.
Šį trečiadienį į Kijevą atskrido penki psichologai iš Lietuvos ir vienuolė iš Basųjų karmeličių ordino.
Lietuvių misijos Kijeve rengėjai vylėsi, kad į Ukrainą atvyks ir daugiau sielos gydytojų iš mūsų šalies. Ten labai trūksta gerų šios srities specialistų.
Mūsų šalies specialistai į Kijevą vyko už Lietuvos žmonių suaukotus pinigus.
