Jie tikisi, kad tarptautinė bendruomenė suvaldys Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o neramumai šalyje greitai nuslūgs, Krymas liks Ukrainos dalimi.
„Krymas – mūsų dalis, tai Ukraina. Krymo žmonės nori gyventi taip, kaip mes. Tikimės, kad visada būsim kartu. Jei nebus viskas gerai, kai pasveiksim, grįšim į Ukrainą ir stosim į pirmas eiles“, - pirmadienį susitikime su žurnalistais kalbėjo ukrainietis Pavlo Šleliayinas.
Jaunas vyras - vienas iš keturių Santariškių klinikose Vilniuje gydomų Maidane nukentėjusių ukrainiečių. Visiems keturiems gydomos dešinios arba kairiosios akys.
P.Šleliayinas pasakojo, kad buvo sužeistas vasario 18 dieną, kai Ukrainos valdžia ėmėsi drastiškai kovoti su protestuotojais. Tą dieną Kijeve buvo sustabdytas metro, milicija ir „Berkut“ kariai mėtė į minias ašarinių dujų granatas, šaudė iš guminių kulkų.
„Jie mus apmėtė granatomis, mes prisidengėm, stengėmės atsilaikyti. Jie pradėjo mus apsupti. Ėmėm atsitraukinėti. Kilo panika. Pajutau smūgį į galvą. Man pataikė nežinau su kuo. Susiėmiau už galvos, kai atitraukiau rankas, mačiau kraują rankose. Bičiuliai mane nunešė į šalį. Paskui jie nuvežė mane į kliniką“, - pasakojo Maidano aktyvistas.
Bėgo iš klinikos į kliniką
Jis tvirtino, kad negalėjo ilgai likti klinikoje, nes bijojo būti suimtas milicijos. „Mūsų valdžia liepė gydytojams greitai pranešti, kad žmogus atvažiavo į kliniką ir milicija atvažiuodavo pasiimti. Jei atakų metu patekai į ligoninę, reiškia, dalyvavai atakose. Kai vienoje klinikoje sužinojome, kad atvažiuoja milicija, gydytojai mus perspėjo, padėjo per slaptą išėjimą išeiti. Turėjome keisti klinikas. Nesitiki, kad šiais laikais tai įmanoma“, - kalbėjo P.Šleliayinas.
Medikai išsaugojo vaikino akį. „Yra šansai, kad galėsiu matyti. Dar Kijeve padarė operaciją. Dabar svarbu išsaugoti patį akies organą“, - sakė ukrainietis.
Kitas Santariškėse gydomas Ukrainos pilietis Maidane neteko akies. „Reikėjo išpjauti akį. Dar Kijeve tai padarė. Manęs klausė, ar sutinku. Jau tada buvo aišku, kad nematysiu“, - teigė Vasylijus Ftomovych.
Jį sužeidė tą patį vasario 18-osios vakarą. „Gatvėje buvo daug sužeistų. Žmonės negalėjo pasikelti. Norėjom juos patraukti. Ėjome užsidengę skydu, kai atsidengiau, man kažkuo pataikė į akį. Nejaučiau pusės veido“, - tikino protestuotojas.
Kiti du Maidano aktyvistai - Olegas Matkovskyy ir Viktoras Opalenko - sužeisti mažiau.
„Ačiū lietuvių tautai už rūpestį, kurį mums parodėte. Mes nuo pirmos minutės čia jaučiamės kaip jūsų artimieji. Niekada nebuvau Lietuvoje. Pirmą kartą čia. Kiekvieną minutę jaučiame jūsų palaikymą ir meilę. Ačiū už viską“, - dėkojo Maidane sužeistas verslininkas V.Opalenko.
Jis paprašė visų susirinkusiųjų tylos minute pagerbti žuvusius už Ukrainą.
Maidane mirė per 300 žmonių?
Maidano protestuotojų teigimu, sužeistųjų yra daugiau nei oficialiai skelbiama.
„Mano pažįstami iš vienos nevyriausybinės organizacijos sako, kad vasario 19 dieną buvo 225 mirusių. Be žinios dingo apie 300 žmonių. Sužeisti – 1-1,5 tūkst. žmonių. Kiti sužeisti taip, kad gali gydytis namie“, - teigė O.Matkovskyy.
Jis tvirtino tinkle „Youtube“ matęs vaizdo įrašą, kuriame „Berkut“ vyrai į ugnį meta žmogaus lavoną be galvos. „Ką iš ligoninės buvo galima išvesti, tuos išvedė ar išvežė. O tuos, kurie buvo komoje ar negalėjo judėti, „Berkut“ atvyko ir išsivežė“, - kieno kūnus „Berkut“ galėjo mesti į ugnį, svarstė aktyvistas.
Jaunas vyras sakė, kad protestuotojai nenori karo Ukrainoje. „Mes žiaurią kainą sumokėjom, atstovėjom, dabar svarbu išsaugot Ukrainą. Karo nenorim, bet ir okupantų nepakęsim“, - kalbėjo O.Matkovskyy.
Rusijos prezidento veiksmus jis lygino su Vokietijos diktatoriaus Adolfo Hitlerio žiaurumu. Jo įsitikinimu, Kryme buvo atlikta provokacija. „Putinas – naujasis Hitleris. Krymo aneksija panaši į Austrijos aneksiją, taip pat Hitlerio veiksmus Lenkijoje. Grįžtame į 17 amžių – kas turi daugiau ginklų, to tiesa. Jei jis su Ukraina taip gali, jis gali ir su Europos Sąjunga, ir su Japonija, jei jam tiesiog taip norėsis“, - sakė ukrainietis.
Santariškių klinių akių ligų centro direktoriaus Rimvydo Ašoklio teigimu, ukrainiečių traumos – labai sudėtingos. Du ukrainiečiai Lietuvoje buvo operuoti. Jei bus gydomi Satarišių klinikose, vėliau išsiųsti į sanatoriją Šventojoje.
Portalas lrytas.lt primena, kad neramumai Ukrainoje kilo pernai lapkritį, kai valstybės prezidentas Viktoras Janukovičius nesutiko iš kalėjimo išleisti opozicijos lyderės Julijos Tymošenko ir dėl to negalėjo pasirašyti sutarties su Europos Sąjunga.
Kelis mėnesius trukę protestai ir kovos, nusinešusios per 100 gyvybių, baigėsi, kai prezidentas pasitraukė iš savo posto, paliko šalį, o J.Tymošenko buvo išleista į laisvę.
Neramumai sausio pabaigoje persikėlė į Krymą, kur savo kariuomenę įvedė Rusija. Tarptautinė bendruomenė sunerimus dėl galimo karo tarp Rusijos ir Ukrainos.
