Pasakos apie netradicinę meilę – vaikų kuprinėse

2014 m. kovo 3 d. 06:33
Dalia Gudavičiūtė
„Jei būčiau vaikystėje perskaičiusi tokią pasaką, man nebūtų reikėję taip ilgai blaškytis“, – teigė rašytoja ir literatūros kritikė Neringa Mikalauskienė. Jos sukurtos pasakos apie homoseksualių princesių ir princų santuokas šokiravo tradicines šeimas.
Daugiau nuotraukų (1)
„Tai, apie ką aš rašau, – siekiamybė, horizontas, iki kurio mes žingsnis po žingsnio artėjame. Gal tokios valstybės kaip mano pasakose niekada nebus sukurta, bet mes galime ką nors pagerinti savo aplinkoje“, – kalbėjo Dangvydės slapyvardžiu pasakų knygą „Gintarinė širdis“ pasirašiusi N.Mikalauskienė. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
38-erių vilnietė neslepia esanti lesbietė. Vaikų ji neturi, tačiau rašo knygas mažiesiems skaitytojams ir pati jas iliustruoja.
Lietuvos edukologijos universiteto leidykloje 500 egzempliorių tiražu išleistoje jos knygoje dvi iš šešių pasakų skirtos tos pačios lyties jaunuolių santuokoms.
Štai vienoje jų karalaitė ir jos vaikystės draugė per vestuvių ceremoniją prisiekia viena kitą mylėti tol, kol mirtis išskirs.
Kitose pasakose kalbama apie toleranciją romams, vaikams, turintiems protinę negalią, keliamos emigrantų vaikų, dirbtinio apvaisinimo, prievartinės santuokos problemos.
Lietuviškų pasakų knygos apie tos pačios lyties asmenų santuokas leidybą parėmė Lietuvos kultūros ministerija.
Spalvingomis iliustracijomis papuoštą leidinį jau galėjo įsigyti Knygų mugės Vilniuje lankytojai.
Skaitė pažįstamų atžalos
– Ar sąmoningai norėjote sukelti skandalą?
Lietuvą prieš kelerius metus jau purtė triukšmas dėl pasakos apie du vienas kitą pamilusius ir susituokusius princus. Tą pasaką esą kažkas norėjo skaityti darželiuose, – „Lietuvos rytas“ paklausė N.Mikalauskienės.
– Tikrai ne. Skandalus sukelia žmonės, kurie neįsigilina į problemas. O vaikams kyla mažiau klausimų.
Vaikų literatūros klasikas Pranas Mašiotas yra pasakęs: „Aš nemėgstu stovėti eilėse, einu ten, kur tuščia.“
Pasakų apie tai Lietuvoje dar nebuvo. Jų vis tiek anksčiau ar vėliau būtų atsiradę, todėl pamaniau, kad geriau parašysiu aš pati ir tai bus ne tik etiška, bet ir estetiška, meniška.
– Kokios tikitės reakcijos?
– Tikiuosi, kad žmonės vis dėlto perskaitys tą knygą. Bent jau aš norėčiau, kad perskaitytų, o tada reaguotų.
– Kam skirtos jūsų pasakos?
– Ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams.
Kai kurie iš mano pažįstamų vaikų jas perskaitė. 3,5 metų mergaitei pasaką perskaitė tėvai.
Tėvai sakė, kad vaikų reakcija buvo kaip į paprastą pasaką: štai vienam karalaičiui atsitinka taip, kitam kitaip, o trečiam dar kitaip.
Perskaitęs pasaką apie karalaitę ir batsiuvio dukterį vienas 11 metų berniukas pasakė: „Labai liberali knyga.“
– Ar homoseksualiose šeimose augančių vaikų Lietuvoje jau yra tiek daug, kad reikėtų vaikus mokyti tai suvokti?
– Nesvarbu, ar daug, ar mažai. Kiekviena šeima verta pagarbos. Net jei būtų viena vienintelė tokia šeima, ją reikėtų gerbti, o kitus mokyti, kad į tai žiūrėtų su pagarba.
Nebūtų reikėję blaškytis
– Jei vaikystėje pati būtumėte perskaičiusi pasaką apie karalaitę ir batsiuvio dukterį, ar tai būtų pakeitę jūsų gyvenimą?
– Jei būčiau perskaičiusi – būčiau ją laikiusi viena mėgstamiausių pasakų ir man nebūtų reikėję taip ilgai blaškytis. Ir tie keli mano sutikti vyrai nebūtų paversti lakštingalomis.
– Kodėl karalaitis pristatomas „jauniausiu sūnumi su vyru“?
– Man šis klausimas skamba keistai. O kaip kitaip ceremonimeistras turėtų juos pristatyti, jei jie vedę?
– Esate „Įvairovės ir edukacijos namų“ kūrybinių projektų vadovė. Ši įstaiga rūpinasi tos pačios lyties šeimose augančiais vaikais. Ar jūsų pasakos – tai dar vienas projektas?
– Pasakas sukūriau anksčiau. Aš bendrauju ir bendradarbiauju su „Įvairovės namais“, kartu organizuoju renginius, skirtus įvairioms šeimoms. Ten pristatysiu ir savo pasakas.
Vaikystėje patirdavo patyčių
– Kokį turėjote tikslą rašydama šias pasakas?
– Jau daugiau kaip 15 metų dirbu su vaikų literatūra, gilinuosi į procesus, kurie vyksta Lietuvoje ir užsienyje.
Vaikams rašoma daug, bet ne visada žinoma, kaip su jais kalbėti apie socialines problemas, kai kurių temų yra bijoma.
Todėl pamaniau, kad galbūt sugebėčiau perteikti vaikams problemas jiems suprantama kalba.
Trejus metus savanoriavau Vaikų linijoje. Skambindavo vaikai, kalbėdavo apie savo problemas, patyčias.
Į Vaikų liniją skambina ir tie, kurie tyčiojasi. Kai su tokiu pakalbėdavau, vaikas imdavo mąstyti, priimti tą, kurį anksčiau atstumdavo.
– Ar pati vaikystėje patyrėte patyčių?
– Kiekvienas vaikas patiria patyčių. Alytaus vaikai juokdavosi iš mano jurbarkietiškos tarmės, aš dėl to rausdavau ir jiems būdavo dar juokingiau.
Vaikas negali augti uždarame burbule, gerovės salelėje. Bet man atrodė, kad esu ateivė iš kosmoso, todėl įstojau į fantastų klubą.
– Pasakose veiksmas vyksta kone tobulose valstybėse, kur visi tolerantiški. Ar lankėtės tokiose valstybėse, ar tai jūsų vaizduotės vaisius?
– Arčiausiai tobulos valstybės man būtų Prancūzija, kur pernai buvo priimtas tos pačios lyties žmonių santuokos įstatymas.
O Lietuvoje net partnerystės įstatymo nėra.
Visi trys broliai svarbūs
– Ar rašydama knygą studijavote lietuvių ar kitų tautų pasakas?
– Penkiolika metų dirbu su lietuvių literatūra. Per tą laiką gilinausi ir į tautosaką. Mano pasakoms daug įtakos padarė semiotikos mokslas.
Čia paimti kai kurie pasakų modeliai ir motyvai, kurie tarsi būtų iš tautosakos, bet aš juos keičiu.
Liaudies pasakose yra formulė: du broliai protingi, trečias kvailas. Ir protingi pasakos pabaigoje pralaimi.
O aš nenoriu, kad pralaimėtų. Nenoriu, kad kuris nors brolis būtų aukščiau už kitus ir tuo didžiuotųsi. Nenoriu, kad skriaudžiama grupė būtų iškelta kitų sąskaita.
Tiki, kad galima susikalbėti
– Ar negirdėjote dėl savo pasakų įžeidžių kaltinimų?
– Dar mažai kas tas pasakas skaitė. Bet tikiu, kad mano aplinka yra man pačiai saugi ir daugelis žmonių mane palaiko.
Tikiu žmonių susikalbėjimo galimybe. Tie žmonės, kuriems tai įdomu, knygą perskaitys, o jei jiems kils klausimų, jie gali paklausti. Svarbiausia klausti ir kalbėtis.
– Kaip jūsų knygą sutiko bendradarbiai?
– Normaliai. Aš dirbu tolerantiškoje aplinkoje.
– Kuri lietuvių pasaka jums labiausiai patinka?
– Apie 12 brolių, juodvarniais lakstančių. Man patiko jaunosios princesės kelias į brolių išvadavimą. Ji nugali visas kliūtis, kad sujungtų savo šeimą.
Mano manymu, šeima žmogui labai svarbi. Todėl neteisinga, kad kai kurie priversti slėpti nuo artimųjų esminius savo gyvenimo dalykus.
Klaidinantis kelio ženklas
Dangvydės sukurtos pasakos nustebino Lietuvos tėvų forumo narius.
Šios organizacijos atstovas psichologas Andrius Atas svarstė, ar tokia literatūra suderinama su Lietuvos Konstitucija, kurioje kalbama apie santuoką tarp vyro ir moters.
A.Ato nuomone, to reikėtų klausti ir kultūros ministro.
Psichologas įsitikinęs, kad tokiose pasakose vaikui pateikiamas gyvenimo tvarkymo modelis, kuris paremtas melu.
„Dėdės ir tetos, kurie tokias pasakas kuria, siekia vaiko sąmonei pateikti vaizdinį, kad vienalytės santuokos yra galimos.
Jie nori normalizuoti homoseksualumą. O juk pasakų simbolinė kalba – patrauklus būdas perduoti vaikui informaciją“, – svarstė pašnekovas.
Šias pasakas jis lygino su klaidinančiu kelio ženklu. Mat jei prie kelio stovi neteisingas ženklas, gali atsitikti negerų dalykų. Todėl tokios pasakos gali sudaryti prielaidas vaiko psichologinėms problemoms atsirasti.
„Kalbos apie homoseksualius vaikus išgalvotos.
Man niekada neteko matyti tyrimų medžiagos, kuri skelbtų, jog homoseksualumas gali būti įgimtas“, – kalbėjo psichologas.
Gerai apgalvotas veikimas
Tėvų forumo tarybos narys verslininkas Renaldas Jančiauskas yra dar kategoriškesnis. Jo manymu, šios pasakos – tai dar viena pastanga visomis įmanomomis priemonėms perprogramuoti Lietuvos gyventojus priimti šią neva Vakarų vertybę.
Per pasakas, žaidimus stengiamasi vaikams įdiegti mintį, kad tos pačios lyties asmenų santuoka yra sveikintina, kad tai tas pat kaip dviejų skirtingų lyčių partnerystė.
Taip vaikai gali susidomėti: „Jei tai gerai, kodėl to nepadarius?“
„Tai nuosekliai apgalvotas veikimas. Iš pradžių bando nujausminti mūsų visuomenę, sukelti gailestį homoseksualams. O kai žmonės pripranta, tada jie imasi kai ką keisti“, – kalbėjo R.Jančiauskas.
Penktadalis homoseksualų šeimų augina vaikus
* Viešoji įstaiga „Įvairovės ir edukacijos namai“ pernai paskelbė apžvalgą apie lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų šeimas Lietuvoje. Beveik visi apklaustieji 18–34 metų.
* Net 20 proc. apklaustųjų augina vaikus ir beveik visi apklausos dalyviai – moterys.
* 13 proc. moterų ir 1 proc. vyrų yra biologiniai tėvai, 6 proc. augina savo partnerių biologinius vaikus.
* Susilaukti vaikų ateityje planuoja 37 proc. apklaustųjų, 8 proc. planuoja šeimos pagausėjimą dirbtinio apvaisinimo būdu.
* 8 proc. apklaustų asmenų buvo sudarę heteroseksualias santuokas, dauguma jų jau išsiskyrę.
Piktinosi vyskupai, tyrė prokurorai
* Prieš ketverius metus Lietuvą išgąsdino pasaka apie du princus, kurie įsimyli vienas kitą, susituokia ir tampa karaliumi ir karaliumi.
* Vien pavadinimas sukėlė milžinišką pasipiktinimo bangą. Ši darželinukams skirta pasaka buvo įtraukta į „Gender Loops“ projektą, ją pagarsino Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija.
* Kilus skandalui Vilniaus miesto savivaldybė uždraudė vykdyti projektą sostinėje. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė pradėjo tyrimą. Tuometis švietimo ministras Gintaras Steponavičius sudarė darbo grupę dėl „Gender Loops“ metodikos taikymo, į ją buvo taip pat įtraukti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.
* Tyrimą buvo pradėjusi ir prokuratūra.
* Vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir kardinolas Audrius Juozas Bačkis tada kreipėsi į prezidentą, Seimo pirmininką ir premjerą teigdami, kad „tokiu ugdymu žalojamos ir iškreipiamos pamatinės žmogiškojo asmens vertės – vyriškasis ir moteriškasis lytinis tapatumas, tėvystės ir motinystės pašaukimas, santuokiniais šeimos ryšiais sujungtos asmenų bendrystės prigimtis“.
* Kilo toks triukšmas, kad dalis tėvų ėmė nebevesti savo vaikų į darželius baimindamiesi, jog ten yra sekama pasaka apie du princus.
* Vėliau paaiškėjo, kad pasaka apie įsimylėjusius princus nebuvo skaitoma nė viename Lietuvos darželyje.
* „Gender Loops“ projekto koordinatorė, Socialinių inovacijų fondo direktorė Liudmila Mecajeva mano, kad Lietuvoje tokioms pasakoms dar per mažai tolerancijos: „Pirmiausia reikia keisti suaugusiųjų požiūrį, o tik tada – vaikų.“
* Prieš 4 metus jai esą net buvo nesmagu išeiti į gatvę – ją kaltindavo vaikų tvirkinimu.
* „Pasaka apie du princus buvo skirta Ispanijos darželių auklėtojoms. Šis projektas Lietuvos ikimokyklinėse įstaigose nebuvo diegiamas“, – teigė L.Mecajeva.
Požiūrį kuria tėvai
Dainius Pūras
Vaikų psichiatras
„Problema – ne pasakos, o dirva, kur jos kris. Tai labai įdomus precedentas.
Jei užaugę homofobinėje aplinkoje tėvai tas pasakas laikys tragedija ir kels šurmulį, tai gali atsiliepti vaikams.
Kitose valstybėse tokios pasakos vaikų netrikdytų. Bet gal Lietuvoje vaikai kitokie?
Vasarą Lietuvoje buvo uždrausta per televiziją rodyti reklamą apie įvairias šeimas vaikų žiūrimu laiku – psichiatrų komisija nutarė, kad tai pakenks vaiko raidai. Esą jie pamatys ir sutriks.
Gal su tokiomis pasakomis Lietuvoje užaugs karta be bjaurių fobijų, kurių turi jų tėvai?
Juk vaikai negimsta homofobais, jie tokie tampa klausydamiesi šiurpių homofobiškų tėvų pasakų.“
Sprendė ekspertai
* Kultūros ministerija pranešė, kad pasakų knygos „Gintarinė širdis“ leidybai skirta 7 tūkstančiai 10 litų.
* Paraiškas knygos paramai teikia leidėjai, o ekspertų komisija sprendžia, kiek skirti pinigų.
* Komisiją sudaro septyni nariai, jų sprendimų ministerija nekomentuoja.
Naujos knygos herojai – princesės ir princai
* Knygoje „Gintarinė širdis“ pasakojama, kaip vienoje karalystėje karalaitė jaunikiams skelbia konkursą, kurio sąlygų neįmanoma išpildyti. Taip prasideda pasaka apie karalaitę ir batsiuvio dukterį (pieš.).
* Nevykėliai pretendentai į karalaitės ranką ir širdį paverčiami lakštingalomis. Kai lakštingalomis išlekia ir dvylika brolių – greta gyvenančių batsiuvio sūnų, jų sesuo persirengia vyriškais drabužiais ir įvykdo tris užduotis: iškepa duoną, pasiuva karalaitei batelius ir vestuvinę suknelę.
* Karalius, supratęs, kad duktė teka už vyru persirengusios moters, santuokai neprieštarauja. Nuotakos prisiekia viena kitą mylėti, kol mirtis jas išskirs.
* Tačiau susituokusių moterų laimę temdo lakštingalomis paversti broliai. Kai karalaitė laiminga užmiega apsikabinusi savo mylimąją, ši galvoja apie brolius ir iš ryto atsibunda liūdna ir išblyškusi.
* Jaunavedės šoka ant žirgų ir iškeliauja ieškoti brolių. Taip pakliūva į karalystę, kur „žmonės nežino, kas yra meilė“. Jos iš anksto perspėjamos, kad susikibusios už rankų ar viešai pasibučiavusios gali mirti, bet taip viena kitos išsiilgsta, kad pasislepia už rožių krūmo ir apsikabina. Už tai jos pasmerkiamos viešai sudeginti ant laužo.
* „Mano karalystėje niekam nevalia mylėti, – šaukia tos šalies karalius. – Argi neaišku, kad šeimas reikia kurti tik tam, kad giminė neišnyktų ir būtų kam turtus paveldėti.“
* Bet nuo laužo jas išgelbėja žmonėmis atvirtę dvylika brolių, o piktąjį tos šalies karalių nusineša vėjas nežinomais keliais.
* „Matai, kas nutinka, kai nepasakai savo norų, – moko batsiuvio dukters broliai karalaitę. Esą jei karalaitė būtų iš karto tėvui karaliui prisipažinusi, kad myli jų seserį, daugelio pavojų būtų išvengusi ir brolių gyvenimas būtų buvęs sėkmingesnis.
* Visi kiti tos karalystės vyrai taip ir lieka paversti lakštingalomis.
* Kitoje pasakoje „Kaip karaliaus sūnūs išminties ieškojo“ yra tokia citata: „Karalaitis su jaunuoju siuvėju liko karaliaus pilyje. Niekas nesistebėjo nei tuo, kad siuvėjo oda tamsi, nei tuo, kad jis su karaliaus sūnumi susikibę vaikščioja ir spindinčiomis akimis žiūri vienas į kitą.“
HomoseksualumasPasakosMokykla
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.