Lietuvos moteris išgelbės tik žemę perkantys užsieniečiai

Lietuvoje nebaudžiami siautėja prievartautojai ir pedofilai, kuriuos neretai gina ir įstatymai, ir teisėjai. Tuo tarpu aukos gali kaltinti tik save, o pasiskųsti taip pat nėra kam. Kol sensacijų ištroškę piliečiai penisi išsigalvotomis pedofilų klano istorijomis, tikrieji iškrypėliai ir įvairiausio plauko smurtautojai mažamečių mergaičių ir moterų gyvenimą verčia pragaru kiekvieną dieną.

Daugiau nuotraukų (1)

Monika Bončkutė

Mar 4, 2014, 10:49 AM, atnaujinta Feb 15, 2018, 5:59 PM

Visų pirma moterys niekinamos gūdžiuose kaimuose, kuriuose šiukštu negalima kojos įkelti bevertę žemę panorusiems įsigyti užsieniečiams, tačiau ne tik.

Beje, į žemės pardavimo užsieniečiams dramą galima pažiūrėti ir iš Lietuvos moterų teisių pusės: galbūt leidimas parduoti žemę užsieniečiams įpūstų degradavusiam kaimui gyvybės ir suteiktų žeminamoms moterims vilties?

Jeigu patys nesugebame apginti savo moterų nuo sugyvulėjusių kaimo vyrų, galbūt tai pavyks padaryti užsieniečiams, kurie, tikėkimės, su savimi atsineš ne tik investicijas, bet ir vakarietiškas tradicijas bei pagarbą moterims.

Spaudoje nuolat pasirodantys pranešimai apie tvirkinamas ir prievartaujamas jaunas merginas bei moteris visuomet sukrečia. Susidaro įspūdis, kad tokio pobūdžio nusikaltimų ne mažėja, bet daugėja, o jų vykdytojams taikomos bausmės – itin švelnios.

Štai šią savaitę pranešta, kad 13 metų patėvio seksualinę prievartą kentusios dabar jau pilnametės merginos skriaudėjas nuteistas vos šešeriems metams kalėjimo.

Praėjusiais metais Mažeikių teisėja iš nepilnamečių prostitučių užsidirbti sumaniusiems vyrams apskritai neskyrė laisvės atėmimo bausmės.

21-erių merginą išprievartavęs septyniolikmetis nuteistas vos dešimčiai metų kalėjimo ir beveik neabejojama, kad į laisvę išeis daug anksčiau. Mat jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, todėl pagal Lietuvos įstatymus jam ilgesnė bausmė negali būti skiriama. Tai – tik vienas iš daugelio atvejų, kai budelių teisėmis rūpinamas labiau nei aukomis. Keturiolikmetė mergaitė esą pajėgi duoti sutikimą dirbti prostitute, tuo tarpu septyniolikmetis prievartautojas ir žudikas – vis dar vaikas.

Labiausiai nerimą kelia tai, kad nors daug kas Lietuvoje keičiasi į gerą, moterų teisės ir prievarta prieš vaikus nėra viena iš tų sričių. Pamenu, dar 2008 m. Lietuvos apeliacinis teismas vienoje dvylikametės tvirkinimo byloje priėmė mano galva nesuvokiamą ir šokiruojantį sprendimą – esą „nusikalstamos veikos padarymo metu buvo fiziškai subrendusi ir suvokė lytinių santykių fizinį aspektą, t. y. turėjo pakankamai informacijos apie lytiškumą“.

Tokį požiūrį galima suvokti Indijoje, kur moterys bijo į gatvę išeiti su trumpesniu sijonu ar šortais ne tik dėl religinių įsitikinimų, bet visų pirma todėl, kad bijo būti išprievartautos. Bet Lietuvoje, Europos Sąjungos valstybėje?

Šiurpūs nusikaltimai prieš mergaites ir moterys rodo, kad Lietuva šioje srityje – arčiau Indijos nei Vakarų Europos. Beje, nepaisant Lietuvoje esančio stipraus Indijai ir Rytų kultūrai prijaučiančių intelektualų būrio, niekuomet nejaučiau didelio potraukio šiai šaliai. Gilias religines ir mistines neva sielą gydančias tradicijas turinčios šalies žavesį nustelbia sisteminiai žmogaus, o ypač moterų teisių, pažeidimai.

Polinkis dėl seksualinių nusikaltimų kaltinti auką ir teisinti nusikaltėlį – žemos kultūros, traktuojančios moterį kaip žemesnį sutvėrimą skirtą lytiniams poreikiams patenkinti – požymis. Toks mąstymas nepasikeis per naktį ir juo labiau pokyčiai neateis savaime. Švelnios bausmės pedofilams ir prievartautojams tikrai neprisideda prie kitokio požiūrio į nusikaltimus prieš moteris formavimo.

Panašu, kad ne viskas idealu ir su Lietuvos įstatymais. Iki šiol nėra priimtas įstatymas, kuris apsaugotų seksualinės prievartos aukas nuo priverstinio liudijimo teisme ar daugkartinio parodymų davimo. Tai viena iš priežasčių kodėl nemažai merginų ir moterų nesikreipia į policiją dėl išprievartavimo, nes nenori, kad ant jų žaizdų būtų pilama druska. Bet kuris psichologas patvirtins, kad praktiškai visos tvirkinimo ar ypač žiauraus išprievartavimo aukos yra kamuojamos potrauminio streso sindromo, kurios simptomai tik pablogėja jeigu aukai tenka pakartotinai susidurti su žagintoju ar kelis kartus duoti parodymus.

Nesuvokiama ir tai, kad moterys Lietuvoje iki šiol negali lengvai gauti ,,restraining order“ prieš savo skriaudėjus. Dažnas atvejis, kai apeliaciją padavęs įtariamasis paleidžiamas į laisvę ir be jokių apribojimų šlaistosi po savo aukos langais, vaikšto tomis pačiomis gatvėmis ar bando daryti spaudimą aukai ir jos artimiesiems.

JAV teisinėje sistemoje ,,restraining order“ yra vienas iš pagrindinių nusikaltimo aukos ginklų iki kol bus baigtas teisminis procesas. Kitas įrankis – užstatas. Sunku suvokti, kaip sunkiu nuskaltimu, tokiu kaip nepilnametės ar tuo labiau mažametės išprievartavimu kaltinami asmenys Lietuvoje neprivalo susimokėti užstato, jeigu jie paleidžiami į laisvę laukti teismo posėdžio ar apeliacijos pabaigos. Nekalbu apie simbolinį užstatą. Vaikų prievartautojams toks užstatas turėtų būti pusė milijono litų ar dar daugiau. Negali susimokėti užstato – lauk teismo pabaigos cypėje.

Pateiksiu paprastą gyvenimišką pavyzdį. Vienas mano pažįstamas JAV grasino žmonai. Ne išprievartavo, ne smarkiai sumušė, bet grasino. Moteris visiškai teisėtai kreipėsi į teismą, pradėjo skyrybų procesą ir prieš savo vyrą gavo ,,restraining order“. Sutuoktiniai buvo kartu investavę į nekilnojamąjį turtą ir viename daugiabutyje turėjo du butus skirtinguose aukštuose. Smurtautojui ,,restraining order“ reiškė tai, kad jis negalėjo grįžti nė į vieną iš butų, kol nebus išspręstas jų teisminis ginčas. Kurį laiką jis teismo nurodymo laikėsi ir išsikraustė pas draugus. Kalėdų vakarą užsuko pasiimti kelių paliktų daiktų. Moters draugas jį pamatė laiptinėje, pranešė jo žmonai, ši paskambino policijai ir vyrukas šventes praleido areštinėje.

Iš Lietuvos gyventojo perspektyvos, šis pavyzdys gali pasirodyti ekstremalus ir, žinodama savo tautiečius, galiu įsivaizduoti, kad tokiais įstatymais Lietuvoje, ko gero, būtų piktnaudžiaujama. Tačiau tai neatleidžia įstatymų leidėjų nuo atsakomybės apsaugoti lytinių nusikaltimų aukas. Beje, teigiami pokyčiai prasideda nuo to, kad reiškiniai įvardijami tikraisiais vardais. Man atrodo šiek tiek keista, kai Lietuvos spaudoje išprievartavimas neretai dangstomas eufemizmais, tokiais kaip ,,patenkino lytinę aistrą“.

Tokie terminai žemina seksualinę prievartą patyrusias aukas, nes išbraukiamas prievartos momentas. Tarsi moteris būtų daiktas, kuriuo tenkinama aistra, nusikaltėlis – nekaltas aistros kamuojamas meilužis, o ne prieš moters valią jos kūną išniekinęs prievartautojas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.