Pinigų upė iš Kijevo į Kauną gali išsekti

Ar dramatiški įvykiai Ukrainoje nesmogs Kaune statomam didžiausiam Baltijos regione duomenų centrui? Objektas, kuris nežinia kodėl yra apgaubtas paslapties skraiste, siejamas su laikinuoju Ukrainos prezidentu Oleksandru Turčynovu.

Šiame pastate Kaune ketinama įrengti didžiausią Baltijos regione duomenų centrą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiame pastate Kaune ketinama įrengti didžiausią Baltijos regione duomenų centrą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Nerijus Povilaitis

2014-03-05 06:14, atnaujinta 2018-02-15 17:27

500 milijonų litų. Tokios investicijos, pirminiais duomenimis, numatytos į duomenų centrą Kaune.

Šį milžinišką projektą vykdo laikinasis Ukrainos prezidentas, Aukščiausiosios Rados pirmininkas ir artimas Julijos Tymošenko bendražygis O.Turčynovas.

Jis dar gerokai prieš dramatiškus Ukrainos įvykius ne kartą lankėsi Lietuvoje kaip investuotojas, kūrė duomenų centrų plėtros planus.

Dabartinis Ukrainos lyderis Lietuvoje veikia laikydamasis didelio slaptumo.

Tikslių duomenų apie duomenų centrą Kaune nežino netgi miesto vadovai, o darbai finansuojami per tarpines įmones, kurių vieną valdo O.Turčynovo uošvė.

Kalbama, jog ukrainietis Lietuvoje investuoja ne tik savo, bet ir kitų dabar valdžią paėmusių buvusių opozicijos veikėjų sukauptas lėšas.

Didelio slaptumo objektas

Kaune, Europos prospekto ir Veiverių gatvės sankryžoje, esantis buvusios įmonės „Endokrininiai preparatai“ keturaukštis pastatas smarkiai pakito. Jį imta sparčiai remontuoti, darbai virė viduje, renovuota ir jo išorė.

„Lietuvos rytui“ pasidomėjus, kas čia įsikurs ir naudosis duomenų centru, susidurta su keistu slaptumu.

Neoficialiai žinoma tik tiek, kad pinigai atkeliauja iš Ukrainos, o investuotojai įsislaptino Lietuvoje įsigydami bendrovę, per kurią vykdomi visi darbai.

Kiek anksčiau ant statybų aikštelės tvoros kabojo plakatas, skelbiantis, kas yra vykdomų darbų užsakovai. Vėliau šis užrašas dingo.

„Kas čia bus, tiksliai nežino niekas, sklinda įvairiausi gandai. Man sakė, jog čia ketinama įrengti net trijų lygių apsaugą. Teritoriją saugos lazerinės sistemos, viduje budės ginkluoti žmonės, ant stogo bus sumontuotos vaizdo kameros“, – „Lietuvos rytui“ sakė kaimynystėje stūksančio pastato savininkas.

Nepatvirtintais duomenimis, šiame duomenų centre ketinama įrengti daugiau nei 12 tūkstančių serverių. Jie sunaudos begalę elektros energijos, tad atvestos net trys viena nuo kitos nepriklausančios tiekimo linijos.

Darbai žiemą buvo sustoję

Pastato rekonstrukcijos projektą rengęs kaunietis architektas Žilvinas Radvilavičius negalėjo atsakyti, kodėl užsakovai pasirinko šią vietą Aleksote: „Tai gamybinės paskirties, labai tvirtai pastatytas pastatas. Norint esamą pastatą pritaikyti naujoms reikmėms, atsiranda rūpesčių.

Ten stovės sudėtinga, labai brangiai kainuojanti technika – ne tik serveriai, bet ir galingi elektros generatoriai, užtikrinsiantys elektros tiekimą kritiniu atveju, taip pat ypač didelio našumo aušinimo sistemos. Jeigu pavyks tai įgyvendinti, tai bus vienas didžiausių tokios paskirties objektų Rytų Europoje. Žiemą darbai nevyko, tikiuosi, kad dabar viskas pajudės iš mirties taško.“

Tarpinių bendrovių grandinė

Duomenų centrą Aleksote stato Vilniuje registruota bendrovė „IT Fort“, vadovaujama Justino Valašino.

Šimtus milijonų litų investuoti pasiruošęs verslininkas nepanoro kalbėti apie įspūdingas investicijas.

Šis kaime šalia Vilniaus gyvenantis vyras vadovauja ne tik „IT Fort“, turinčiai tik kelis darbuotojus, bet ir dar kelioms bendrovėms.

2010-ųjų pabaigoje įsteigta, pavadinimą bei savininkus keitusi bendrovė „IT Fort“ 2012 metais deklaravo nulinę apyvartą.

Duomenų centrą Kaune įrengianti bendrovė iki 2013 metų gegužės priklausė Maltoje registruotai neapmokestinamajai kompanijai „IT Invest Technologies Ltd.“.

Vėliau „IT Fort“ nusipirko 2010-ųjų pabaigoje įsteigta uždaroji akcinė bendrovė skambiu pavadinimu – Ekonomikos institutas.

Registrų centro duomenimis, šios bendrovės direktorius nuo 2011 metų gegužės iki 2012 metų liepos buvo turtingas politikas, dabartinis laikinasis Ukrainos prezidentas O.Turčynovas.

Šiuo metu bendrovei vadovauja Janina Mažeikienė, o vienintelė Ekonomikos instituto akcininkė – Ukrainos pilietė Tamara Belyba. Ši moteris – O.Turčynovo žmonos Tamaros motina.

„Ko gero, ukrainiečiai iš pradžių bandė veikti per neapmokestinamąją bendrovę, tačiau jiems sunkiai sekėsi. Galbūt nepatikliai buvo žiūrima į lietuvišką bendrovę, kurią valdo galai žino kas.

Man atrodo, kad „IT Fort“ įsigijęs Ekonomikos institutas yra ta pati „IT Invest Technologies Ltd.“, tik kito pavidalo“, – „Lietuvos rytui“ teigė pavardės skelbti nenorėjęs verslininkas.

Tiek ši bendrovė, tiek jos valdoma „IT Fort“ įsikūrusi tame pačiame pastate – sostinėje, Konstitucijos prospekte, esančiame verslo centre „Europa“.

Globoja įtakingi politikai

„Mano žiniomis, čia bus vienas didžiausių duomenų centrų visoje Europoje. Smagu, kad į Kauną ateina investicijos, kuriami tokio lygio objektai“, – sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Paklaustas, kas Kaune investuoja šimtus milijonų litų ir kokia pasaulinio lygio korporacija ketina naudotis šiuo duomenų centru, A.Kupčinskas sakė tikslios informacijos neturintis.

Kauno vadovas tikino, jog pinigai duomenų centrui įrengti į Lietuvą atkeliauja iš Ukrainos.

A.Kupčinskas pasakojo dalyvavęs sostinėje vykusiame susitikime, kuriame buvo investuotojų atstovai, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas, taip pat aukštas pareigas einantis Ukrainos politikas, pasak mero, rodos, vienas Aukščiausiosios Rados vadovų.

„Reikėjo šiek tiek pakoreguoti projektą, tad mes užtikrinome, kad iš savivaldybės pusės nebus jokių biurokratinių trukdymų“, – pripažino A.Kupčinskas.

Diplomatai nežino ar slepia?

Keista, tačiau niekas iš kalbintų Lietuvos ambasados Ukrainoje darbuotojų nenorėjo atskleisti, kokie investuotojai žengia į Kauną ir kieno interesams buvo atstovaujama praėjusią vasarą Vilniuje vykusiame susitikime.

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje P.Vaitiekūnas, vos išgirdęs klausimą, patarė kreiptis į komercijos atašė Rimantą Šėgždą, tačiau nei jis, nei vėliau kalbintas ambasados įgaliotasis ministras Marius Janukonis tikino nežinantys, kas tiksliai Kaune investuoja šimtus milijonų litų.

Kiek vėliau ambasadorius P.Vaitiekūnas pripažino – Vilniuje vykusiame susitikime dalyvavo ir dabartinis Ukrainos vadovas O.Turčynovas.

„Aš nežinau, kas ten investuoja... Žinau, kad O.Turčynovas kažkaip su tuo susijęs ir kalbėjo apie investicijas, tačiau kieno tai pinigai – neįsivaizduoju“, – sakė P.Vaitiekūnas.

Į Lietuvą atvyko investuoti

Paklaustas apie dabartinio Ukrainos laikinojo prezidento bei Aukščiausiosios Rados pirmininko O.Turčynovo investicijas Kaune, konservatorių lyderis Andrius Kubilius sakė puikiai pamenantis pirmąjį susitikimą: „Pirmą kartą su juo susitikau dar būdamas premjeras. Jį kaip investuotoją į Lietuvą atsivežė ir man pristatė ambasadorius Ukrainoje P.Vaitiekūnas.

Tuo metu mes bandėme pritraukti į Lietuvą stambių investuotojų informacinių technologijų srityje, tokių kaip bankas „Barclays“.

Su O.Turčynovu ilgai ir išsamiai kalbėjomės apie duomenų centrų plėtrą.

Jis minėjo planus Kaune įsteigti didžiausią regione duomenų centrą, šioje verslo srityje matė didelių perspektyvų.“

Jau pirko nekilnojamojo turto

O.Turčynovą Lietuvos politikai pirmiausia žinojo kaip turtingą investuotoją, tačiau jis buvo ir vienas J.Tymošenko vadovaujamos partijos „Tėvynė“ vadovų.

„Tai įtakingas ir turtingas žmogus. Su O.Turčynovu ne kartą teko bendrauti, jis tikino esantis didelis Lietuvos draugas. Mano žiniomis, čia jis yra įsigijęs nemažai nekilnojamojo turto, – sakė buvusį Ukrainos vicepremjerą ir dabartinį laikinąjį šios šalies vadovą pažįstantis žmogus.

O.Turčynovas – spalvinga asmenybė: ekonomikos profesorius, parašęs ne vieną knygą apie korupciją, šešėlinę ekonomiką ir totalitarizmą.

Internete skelbiama, kad turtingas politikas priklauso Aukščiausiosios Rados informatizacijos ir informacinių technologijų komitetui.

„Sunku pasakyti, kodėl pinigai Kaune investuojami panaudojant tarpines bendroves ir viską kruopščiai slepiant. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar investicijoms naudojamų lėšų kilmė iš tiesų nepriekaištinga.

Mano žiniomis, tai ne pirmas atvejis, kai turtingi ukrainiečiai, pasinaudodami įvairiomis konspiracinėmis schemomis, investuoja Vakarų Europoje.

Pinigai atkeliauja ne iš Ukrainos, o iš Šveicarijos ar Austrijos“, – sakė buvęs aukštas teisėsaugos pareigūnas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.