Ukrainos naujienų agentūra UNIAN nurodo, kad trečiadienį apie 21 val. vietos laiku diplomatai ir juos lydintys žurnalistai ketino kirsti Ukrainos laivyno kontrolės punktą ir susitikti su Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadu kontradmirolu Sergejumi Gaiduku bei aptarti susidariusią situaciją. Tačiau prie vartų stovintys vyrai diplomatų nepraleido.
Lietuvos ambasadorius Ukrainoje P.Vaitiekūnas taip pat ragina Europos kolegas skubėti į Krymą.
Pasak ambasadoriaus, kiekvieno diplomato ir žurnalisto buvimas Kryme sumažina tikimybę, kad čia bus pralietas kraujas.
„Šiuo metu čia vyksta aksominė okupacija, tačiau ji nėra kruvina, ir svarbiausia, kad neišsilietų kraujas. Ir diplomatų, ir ypač žurnalistų buvimas čia, Kryme, nepaprastai reikšmingas. Kiekvienas iš žurnalistų ir diplomatų nors truputį sumažina kraujo praliejimo tikimybę. Todėl labai raginčiau mūsų kolegas iš Europos valstybių – važiuokit į Krymą“, – BNS ketvirtadienio rytą sakė P.Vaitiekūnas.
„Aš manau, kad mano darbo vieta šiuo metu Ukrainoje yra būtent čia, Kryme, būti su šitais žmonėmis kartu, padėti jiems išvengti kraujo praliejimo. Labai džiaugiuosi, kad čia sutinku Lietuvos, Latvijos žurnalistus, ir manau, jog jie dirba labai reikšmingą ir rimtą darbą“, – kalbėjo ambasadorius.
Jis trečiadienio vakarą kartu su Latvijos kolege bandė Sevastopolyje patekti į Karinių jūrų pajėgų štabą, bet buvo neįleisti. „Vakar apie devintą valandą su kolege Latvijos ambasadore nebuvome įleisti į Karinių pajėgų štabą, mes norėjome susitikti su kontradmirolu Sergejumi Gaiduku“, – pasakojo ambasadorius.
Pasak diplomato, kelią į štabą jiems pastojo protestuotojai, bet šalia buvo ir ginkluotų kariškių be skiriamųjų ženklų.
„Vartai iš išorės buvo užblokuoti civilių protestuotojų, ten buvo apie 70 Sevastopolio protestuotojų ir galbūt kokie šeši ginkluoti Rusijos kariškiai, gerai ginkluoti, su ekipuote, bet be skiriamųjų ženklų. Dar buvo du mikroautobusai be skiriamųjų ženklų, tamsintais stiklais, kurie stovėjo iš abiejų kelio pusių tolėliau. Manau, kad Rusijos karo pajėgų buvo pakankamai“, – kalbėjo P.Vaitiekūnas.
„Mes norėjome pasikalbėti su kontradmirolu apie situaciją, sužinoti, kas vyksta, iš pirmų lūpų, bet teko tik pabendrauti su protestuotojais, su tais žmonėmis, kurie blokuoja. Jie nebuvo nusiteikę labai agresyviai, nors kalbėjo pakeltu tonu“, – pasakojo ambasadorius.
Trečiadienį Simferopolyje prie karinio jūrų laivyno štabo ginkluoti vyrai pasitiko Jungtinių Tautų pasiuntinį Robertą Serry ir perspėjo, kad jis „išvyktų iš Krymo“. R.Serry buvo kartu su savo kolega iš JT.
Kai tie vyrai neleido diplomatui grįžti prie savo automobilio, R.Serry užėjo į kavinę, kad telefonu perspėtų JT misiją apie incidentą. Tada jis pėsčiomis nuėjo į viešbutį. Po šio incidento pasklido informacija apie R.Serry pagrobimą, kuri vėliau buvo paneigta.
Incidentą matęs britų naujienų tinklo ITN žurnalistas per „Twitter“ pranešė, kad R.Serry išvažiavo į oro uostą.
Ukrainos jūrų pajėgų būstinę nuo kovo 2 d. laiko apsupę prorusiškai nusiteikę aktyvistai, „savisaugos būrių“ atstovai ir kareiviai be skiriamųjų ženklų. Jie į laivyno bazę neleidžia ir jos darbuotojų, medicinos personalo bei maisto produktų tiekėjų.
Europos lyderiai toliau tariasi
Europos lyderiai ketvirtadienį surengs neeilinį pasitarimą dėl Ukrainos. Jis bus sušauktas reaguojant į Maskvos palaikomų pajėgų įvykdytą Krymo užėmimą, sukėlusį didžiausią krizę tarp Rytų ir Vakarų nuo šaltojo karo laikų.
Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas Briuselyje prasidės 10 val. 30 val. Grinvičo (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Didindami diplomatinį spaudimą Rusijai 28 šalių bloko lyderiai susitiks su Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku, kuris užėmė šį postą, kai prezidentas Viktoras Janukovyčius praėjusį mėnesį buvo nuverstas po tris mėnesius vykusių audringų protestų.
Kol ES tarsis dėl krizės, apie 40 neginkluotų karinių stebėtojų, pasiųstų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), kaip tikimasi, pradės misiją Kryme, mėgindami sumažinti įtampą tame prorusiškame regione.
Prieš šį susitikimą sklido kalbos apie galimas griežtesnes ES sankcijas prieš Rusijos pareigūnus, tačiau manoma, jog tokia perspektyva bent jau kol kas mažai tikėtina.
„Logiška siekti išeities iš krizės, o ne griebtis sankcijų“, – sakė vienas šaltinis iš Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o komandos.
Prancūzijos lyderis atvyks aptarti padėties Ukrainoje su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Davidu Cameronu, Vokietijos kanclere Angela Merkel ir 25 kitų ES šalių lyderiais.
Europos vadovai veikiausiai sieks pabrėžti, kad svarbu plėtoti „konstruktyvų dialogą“ ir siekti „taikaus sprendinio“. Tuos pačius terminus vartojo ir ES užsienio reikalų ministrai, susitikę Briuselyje anksčiau.
Europos Sąjungos prioritetas – sustiprinti prie bankroto slenksčio atsidūrusią Ukrainą ir jos naująją vyriausybę.
Europos Komisija trečiadienį paskelbė didelio masto pagalbos planą, pagal kurį Kijevui artimiausiais metais numatoma skirti bent 11 mlrd. eurų (38 mlrd. litų), nors Prancūzija teigė, kad tos lėšos turėtų būti pradėtos pervesti tik po prezidento rinkimų Ukrainoje, kuriuos planuojama surengti gegužės 25 dieną.
Savo ruožtu 15 narių turinti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba ketvirtadienį 19 val. 30 min. Grinvičo (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku Niujorke už uždarų durų pradės naujas derybas, kurios bus jau ketvirtosios nuo praėjusio penktadienio šios organizacijos konsultacijos dėl Ukrainos.
