Teismas R.Paksui užtrenkė duris į prezidento rinkimus

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ketvirtadienį pavakare paskelbė, kad „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas negalės dalyvauti prezidento rinkimuose. Teismas atmetė R.Pakso skundą prieš Vyriausiąją rinkimų komisiją. Ji nesutiko registruoti R.Pakso pretendentu į prezidentus.

R.Paksas laukia jam naudingo teismo sprendimo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
R.Paksas laukia jam naudingo teismo sprendimo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Martynas Čerkauskas

Mar 6, 2014, 10:40 AM, atnaujinta Feb 15, 2018, 4:17 PM

Iškart po teismo sprendimo R.Paksas teigė, kad jis neketina taip lengvai pasiduoti. Iš rinkimų kovos pašalintas R.Paksas svarsto galimybę gelbėtis Seime. Gali būti, kad Seime vėl bus bandoma pakeisti Konstituciją, kad R.Paksas galėtų dalyvauti rinkimuose. Seimas į posėdį susirinks kitą savaitę. 

R.Paksas taip pat pripažino, kad svarstoma galimybė Seime inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad paaiškintų, ar draudimas jam dalyvauti rinkimuose neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Kokių veiksmų imsis, R.Paksas žada paskelbti pirmadienį. 

„Aš manau, kad mūsų valstybės kūrėjai ir prieškariniai prezidentai apsiverstų grabe pamatę, kokią valstybę mes turime. Kad teisingumas liko tuščia sąvoka. Aš įsivaizduoju tą paprastą žmogų, kuris čia neranda teisingumo, mina tuos kelius, kuriuos aš einu dešimt metų (aš puikiai juos suprantu). Taip negali būti, taip neturi būti. Ir, ponai mielieji, taip nebus“, – perspėjo R.Paksas. 

„Niekas kol kas nesibaigė, aš noriu pasakyti, kol esu gyvas, kažkas turi praminti kelią tame neteisingumo liūne. Tenka man“, – aiškino „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis. Jis tikisi, kad galės dalyvauti prezidento rinkimuose dar šiais metais.  

R.Paksas mano, kad jam neleidžiama dalyvauti rinkimuose, nes jis turi pakankamai aukštus reitingus. 

Skundas teismo neįtikino

Primename, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praėjusią savaitę atsisakė registruoti R.Paksą pretendentu į prezidentus, nes jis negali dalyvauti rinkimuose pagal dabar galiojančius šalies įstatymus ir Konstituciją. R.Paksas prieš dešimt metų yra pašalintas iš prezidento posto dėl priesaikos sulaužymo.

Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas vėliau nutarė, jog draudimas kandidatuoti į Seimą ir prezidentus negali būti amžinas. Tiesa, Seimas šių metų pradžioje taip ir nesugebėjo pakeisti šalies Konstitucijos, kad R.Paksui būtų atvertos durys į rinkimus.

R.Paksas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą neregistruoti jo pretendentu į prezidentus apskundė teismui, tačiau teismas R.Pakso advokatų argumentais nepatikėjo.

Teisėjų kolegija sprendime pabrėžė, kad Lietuvos teisinė sistema grindžiama tuo, jog Konstitucijai negali prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Konstitucija yra svarbiausias ir pagrindinis šalies įstatymas.

Teismas pažymėjo, jog pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš prezidento pareigų už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, niekada negali būti renkamas prezidentu. Anot teismo, kol Konstitucija nėra pakeista, šis draudimas galioja ir nėra jokio pagrindo abejoti jo teisėtumu. 

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Europos Sąjungos teisės aktai bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kuriais remiasi R.Paksas, jokių garantijų, liečiančių būtent prezidento rinkimus, neįtvirtina. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendime byloje „R.Paksas prieš Lietuvą“ valstybei nenustatė jokių įpareigojimų, susijusių su R.Pakso galimybe dalyvauti prezidento rinkimuose. Priešingai, pareiškėjo skundas, kiek jis susijęs su pašalinimu iš pareigų ir teisės būti renkamam prezidentu atėmimu, Europos Žmogaus Teisių Teisme buvo paskelbtas nepriimtinu.

Nepaisant teismo sprendimo, R.Paksas neatsisako planų išversti iš posto VRK vadovą Zenoną Vaigauską.  

J.Subotinas kėlė aistras

„Tvarkiečiai“ iš teismo posėdžio išsiskirstė nuleidę galvas. Visai kitokios nuotaikos vyravo rytą. 

Paremti R.Pakso į teismo posėdį atvyko gausus būrys jo šalininkų – prezidento rinkimuose dalyvauti taip pat norintis Rusijos pilietybę turintis Jurijus Subotinas, Seimo nariai Petras Gražulis ir Kęstas Komskis, Europos Parlamento narys Juozas Imbrasas, grupė eilinių „tvarkiečių“.

J.Subotinas ketvirtadienio rytą prieš teismo posėdį bandė sukelti sumaištį savo pareiškimais, kad tokį pat pažeidimą kaip R.Paksas, kuris suteikė pilietybę savo rėmėjui Jurijui Borisovui, padarė ir prezidentas Valdas Adamkus. Jis esą prieš dešimt metų suteikė Lietuvos pilietybę Rusijos pasą turinčiam J.Subotinui, todėl irgi pažeidė Konstituciją. Nesulaukęs žurnalistų dėmesio J.Subotinas toliau triukšmavo teismo koridoriuje.

Teismo posėdžio metu R.Paksas sulaukė kritikos iš teisėjų, kad bendraudamas su jais neatsistoja, nors to reikalauja šalies įstatymai. Teismo kolegijos pirmininkas Ričardas Piličiauskas politiką R.Paksą įspėjo, kad net buvę prezidentai turi atsistoti, kai ką nors sako teisėjams.

Tikėjosi teisingumo

R.Paksas ketvirtadienį rytą buvo įsitikinęs, kad teismas priims jam palankų sprendimą.

„Jūs klausėtės argumentų, kurie buvo išdėstyti. Net abejonių nėra, kad būtų padarytas kitoks sprendimas. Jeigu šioje istorijoje nebus politinio kvapo, argumentų Vyriausiosios rinkimų komisijos pusėje nėra", – pareiškė R.Paksas. 

R.Pakso atstovai teisme taip pat pasiūlė, kad įstatymų koliziją dėl draudimo jam kandidatuoti į prezidentus turėtų dar kartą panagrinėti Konstitucinis Teismas.

„Konstitucinis Teismas turėtų plačiau pasižiūrėti į visą pasikeitusią  doktriną, interpretacijas Konstitucijos, paskutinį sausio mėnesio teismo sprendimą ir padaryti tašką toje istorijoje“, – sakė „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis.

„Man labai patiko, ką pasakė mano atstovas advokatas Gytis Kaminskas, kad užtenka ginti tą padarytą klaidą. Praėjo dešimt metų. Reikėtų pakeisti tą sprendimą Konstituciniam Teismui ir nevarginti Seimo narių su Konstitucijos keitimu“, – dėstė R.Paksas.

Jis aiškina, jog sausio mėnesio Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Europos Sąjungos teisė yra viršesnė už šalies įstatymus, yra jam naudinga. Esą tokiu atveju Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimas, kuris jam yra naudingas, yra svarbesnis nei nepakeistos ir jam dabar nenaudingos Lietuvos Konstitucijos nuostatos.  

„Aš šiandien įsitikinęs, kad nereikia keisti Konstitucijos. Reikia ją reinterpretuoti ir priimti teisingus sprendimus“, – dėstė R.Paksas.

Panašiai kalbėjo ir jo advokatas G.Kaminskas. Esą Lietuvos Konstitucija yra pasenusi, R.Paksas buvo pašalintas iš posto anksčiau nei Lietuva buvo priimta į Europos Sąjungą. O per pastaruosius metus teisinė bazė labai pasikeitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.