Tuo įsitikinau ir aš – anksčiau aktyviai nesportavusi ir nežinanti jokių gudrių savigynos triukų. Per keletą dienų išmokau pradinių, tačiau labai svarbių savigynos veiksmų. Skaudėjo visus šonus ir kūno raumenis. Rankos – nusėtos mėlynėmis. Tačiau žinau, kad svarbiausia – nepasimesti užpultai ir nebijoti savo priešininko.
Nereikia bijoti raumenų
„Pasižiūrėkite į šią smulkią merginą. Mano rodomi savigynos veiksmai daug jėgos turintiems vyrams kaip Vladislavas (Parodo į itin raumeningą apsaugos įmonės darbuotoją – Red.), gal ir nėra labai reikalingi. Tačiau Boženai, kuri sveria 40 kilogramų, tai gali padėti apsiginti užpultai gatvėje“, - sakė ekstremalios kovinės savigynos ekspertas Jurijus Kormušinas.
Jurijus atvyko iš Maskvos. Jo sritis – įvairių kovinių stilių pritaikymas gatvei. Paprastai tariant, visus įmantrius judesius, kuriuos matome filmuose ar parodomuosiuose kovos menų seminaruose, J.Kormušinas pritaiko realioms situacijoms.
Ekstremalios savigynos atskaitos taškas – reali situacija, blaivus protas, efektyvumas ir pritaikymas realiame gyvenime.
Rankos imituoja kardus
J.Kormušinas aiškino, kad jo rodoma ekstremali savigyna – tai šiuolaikinė sistema, kurioje persipina bokso ir „Wing chun“ stiliai, todėl ji puikiai tinka esant pavojingoms sąlygoms. Aikido ir karatė, jo nuomone labiau tinka jaunimo lavinimui.
„Tai fizinei ir dvasinei gerovei didinti skirti stiliai“, – sakė J.Kormušinas.
„Wing Chung“ stilius, kaip kovos sistema, nustojo egzistavęs maždaug XIX a. pabaigoje – XX amžių pradžioje. „Wing Chun“ turėjo unikalią technologiją – du kardai vietoje vieno. Tai buvo visai nauja kovos taktika.
J.Kormušino mokoma ekstremali savigyna imituoja kardų kirčius. Mūsų delnai – priklausomai nuo to, kaip jie pakreipti, yra kardo ašmenys arba plokštumos.
Todėl plaštakos ir dilbiai naudojami kirsti ir suduoti iš nedidelių atstumų. Todėl ir J.Kormušino pademonstruoti veiksmai labai elementarūs.
Užpuolikui sučiupus jus už rankų, reikia kirsti plaštaka į jo dilbį taip, kaip kirstum kardu. Tuomet - užtvoti plokščiu delnu per ausį ar veidą. Nors toks smūgis nesužaloja, tačiau išveda iš pusiausvyros kiekvieną. Ypač, jeigu smūgis atskrieja užsimojus iš viso korpuso, nejudinant klubų.
Treniruotėms smūgiuoti savo rankomis lyg kardais gaunu keletą priešininkų. Viena jų – Rūta Uždavinytė, aikido meistrė.
Ji gerokai man aplamdo šonus, tačiau treniruojamės taip, kaip priklauso – ji griauna mane, aš stengdamasi išlaikyti teisingą ir kiek kresnoką stovėseną bandau nustumti ją.
Kitas mano partneris Vietnamo kovos meno „Niat nam“ treneris. Su juo gerokai pasitrankome - išmokstu kaip apsiginti nuo smūgio beisbolo lazda. Pirma reikia užsidengti rankomis savo galvą - jeigu viena ranka ir lūžtų, sužalotąja galima ir toliau gintis. Tačiau po pirmojo smūgio reikia kuo greičiau išsukti iš chuligano rankų beisbolo lazdą. Tai man padaryti pavyko iš trečio karto.
Trečias mano partneris savigynos treniruotėje - dainininkas Donatas Montvydas. Su juo praktikavau smūgius į saulės rezginį. Jis gerokai geresnis kovotojas nei aš, todėl susiimti kaip lygiaverčiai priešininkai negalėjome.
Karatistai neapsigina?
Kodėl esant ekstremalioms situacijoms nepavyksta apsiginti kitomis kovų menų technikomis, pavyzdžiui, aikido arba karatė? To paklausiau J.Kormušino.
„Nes jos pagrįstos tradicijų laikymųsi – tai žūtbūtinė sąlyga. Ir tos tradicijos labai dažnai nesutampa su šiuolaikinėmis situacijomis. Jeigu praktikuotumėte tradicinę aikido techniką gatvės muštynėse – laimėti būtų labai sunku“, – sakė J.Kormušinas.
Ar tikrai mokant karatė neišeitų apsiginti? J.Kormušinas pataria įsivaizduoti, kad užpuoliką akis į akį sutiktumėte siaurame koridoriuje. Aukštai užsimoti smūgiui koja vietos nebūtų. Kiti judesiai irgi reikalauja didesnės erdvės.
„Tokioje situacijoje reikėtų pamiršti tokius judesius. Svarbiausia judėti tiksliai ir greitai“, - aiškina J.Kormušinas.
Praktikuoja dešimtmečiais
Praktikuoti kovos menus J.Kormušinas pradėjo dar būdamas dešimties metų.
„Man yra 43 – eji. Įvairiausių kovos stilių (Dziudo, sambos, bokso, karatė, taikvando – Red.) mokiausi daugiau nei trisdešimt metų. Ekstremalią savigyną praktikavau šešerius metus, tačiau kitus mokyti pradėjau tik prieš metus. Iki to laiko apie ją daug nekalbėjau, o mokiausi ir vysčiau techniką“, - pasakojo J.Kormušinas.
Per pastaruosius ketverius metus J.Kormušinas sakė pagaliau iššifravęs šį kovos meną. Ekstremali savigyna gatvėje daugiausiai paremta „Wing Chun“ kovos stiliumi. Šiuo kovos menu J.Kormušinas pradėjo domėtis dar 1985 metais.
