Nebylūs Krymo okupantai pranašauja naują grėsmę Lietuvai

Kryme slampinėjantys kariai išsiskiria ne tik tuo, kad jų uniformos nėra pažymėtos. Jie – atsiradę iš niekur, nebylūs, kaukėti, net mandagūs. Dėvi vienodas uniformas, nešiojasi lengvuosius ginklus ir nesijaudina, kad tėvynė jų išsižadėjo. Visos šios detalės rodo, kad jie – nėra paprasti kareiviai. Lietuvos pareigūnai sako, kad šis reiškinys žymi naujos, grėsmingos eros pradžią.

Atsakymas į klausimą, kokie kariai okupavo Krymą, verčia sunerimti.<br>Montažas
Atsakymas į klausimą, kokie kariai okupavo Krymą, verčia sunerimti.<br>Montažas
Daugiau nuotraukų (1)

Dovydas Pancerovas

2014-03-09 08:13, atnaujinta 2018-02-15 14:23

Jie buvo kietais bachurais, kurie laužydavo priešų žandikaulius ir teroristų slėptuvių duris. Pikti, raumeningi ir prakaituoti. Miegodavo su automatais, vietoje gumos kramtydavo kulkas ir aštriais dantimis kandžiodavo bombų laidus. Dar visai neseniai toks buvo Rusijos kariuomenės specialiosios paskirties padalinio „Specnaz“ įvaizdis. Brutali jėga, kuri be baimės prasiskverbdavo į priešų užnugarį ir atlikdavo nedideles diversijas. Tačiau situacija keičiasi.

Lietuvos gynybos analitikai sako, kad šiomis dienomis Kryme yra perrašinėjama Rusijos karybos istorija. Galingomis letenomis ir grėsmingu riaumojimu priešus gąsdinusi nerangi meška dabar bando tapti judria ir nebylia puma.

Šitie pokyčiai pasaulį turėtų priversti įdėmiau pažvelgti į Rusijos kariuomenę, o Lietuvą ir kitas kaimynes – sunerimti dėl gynybos. Mūsų šalies saugumu besirūpinantys gynybos ekspertai sako, kad Rusijos požiūris į karybą smarkiai pasikeitė.

Kopijuoja amerikiečius ir „aitvarus“

Kryme susiklosčiusi neįprasta situacija stebina daugelį žmonių, nesidominčių karyba. Juk vieną naktį iš kažkur atsirado neaiškūs ginkluoti tipai, kurie pradėjo kontroliuoti nepriklausomos valstybės teritoriją. Dar absurdiškiau tai, kad Ukrainos jėgos struktūros tų prašalaičių nenubaudė ir neišvarė.

Tačiau Lietuvos saugumu besirūpinančių gynybos analitikų nenustebino tai, kad kareiviai dėvėjo nepažymėtas uniformas ir atsirado iš niekur. Nestebina, kad jie yra nebylūs ir kol kas nesukėlė ginkluotų konfliktų.

Nestebina, nes toks elgesys karyboje nėra naujas. Tokias tylias, žaibiškas ir tikslias operacijas karo zonose vykdo Vakarų kariuomenių specialiosios pajėgos. Tie vaikinai, kuriuos matome kompiuteriniuose žaidimuose „Call Of Duty“ ir „Battlefield“. Tokį darbą atlieka ir amerikiečių SEAL, ir mūsų „aitvarai“.

Tai ką matome šiomis dienomis Kryme - smarkiai pasikeitusios, pagal vakarietišką modelį kuriamos Rusijos kariuomenės specialiosios pajėgos. Tai nėra senasis „Specnaz“, pagrįstas jėga ir brutalumu. Tai šiuolaikinio karo įrankis, kurį dabar bando nusikalti ir rusai.

Išduoda net ginklo laikymas

Lietuvos saugumu besirūpinantys analitikai sako, kad naują Rusijos požiūrį į specialiąsias pajėgas rodo kelios detalės.

Visų pirma - Kryme slampinėjantys kariai veikia nepažymėtomis uniformomis. Specialiosios pajėgos nėra priskiriamos konvencinei kariuomenei, jos atlieka slaptas, žaibiškas operacijas, todėl kartais gali užduotis vykdyti išvis be uniformų. Pavyzdžiui, Simferopolio gatvėse suvaidintą susišaudymą įvykdė civilių rūbais vilkintys kaukėti vyrai, kurie buvo ginkluoti Rusijos ypatingosios paskirties dalinių ginklu - granatsvaidžiu GM-94. Krymo parlamentą taip pat užėmė neuniformuoti, kaukėti vyrai, kurie judėjo ir elgėsi lyg tikri profesionalai, išmanantys netikėtų operacijų taktiką. Belbeko oro uoste ir pasienio daliniuose – tas pats.

Kita detalė – tyla. Maždaug per keturias dienas tie kariai užėmė pačius svarbiausius Krymo pusiasalio objektus. Tai padarė be žodžių ir derybų. Tai dar vienas bruožas, būdingas vakarietiško tipo specialiosioms pajėgoms.

Be to, prie strateginių objektų Krymą okupavę kariai atvažiavo visureigiais „Tigr“. Tokius naudoja įvairių rūšių Rusijos kariuomenės specialiosios pajėgos ir jūrų pėstininkai. Šis automobilis, palyginus su vilkikais, yra greitas ir suteikia galimybę žaibiškai įvykdyti užduotį.

Svarbu ir tai, kad juos dengė specialiųjų pajėgų naudojami koviniai sraigtasparniai Mi-8 arba Mi-17 ir Mi-24. Jie ginkluoti ne tik kulkosvaidžiais, bet turėjo ir raketų konteinerius. Taip pat ratuoti, greiti šarvuočiai BTR, o ne sunkūs tankai.

Dar vienas išskirtinis bruožas – aukšta karių moralė ir geras psichologinis pasirengimas. Dabar Kryme kiurksančius kareivius erzina miestų gyventojai, žurnalistai, kurie klausia kas jie tokie, lyg ir provokuoja. Tačiau kol kas smurto atvejų ir ginkluotų susirėmimų nebuvo. Negirdėti ir apie plėšikavimą, kuriuo visada pasižymėjo Rusijos kariai.

Kita detalė, rodanti gerą psichologinį pasirengimą - Kremlius aiškiai išsižadėjo šitų kareivių, tačiau jie vis tiek vykdo savo užduotį. Tai rodo, kad jie rengėsi tokioms, psichologiškai sudėtingoms operacijoms.

Apie tai, kad tie kariai priklauso specialiosioms pajėgoms, išduoda net ginklų laikymas – automatų rankenos kabo viršuje.

Talkina desantininkai ir „Vostok“

Kokie konkretūs daliniai šiuo metu veikia Kryme – atsakyti sudėtinga, nes specialiųjų pajėgų karių uniformos nėra pažymėtos. Rusijos kariuomenėje yra daug specialiųjų pajėgų rūšių ir dalinių.

Tačiau galima spėti, kad žaibišką Krymo okupaciją įvykdė 22-oji specialiosios paskirties brigada. Apie tai galima spėti, nes šie kariai dėvi naujojo pavyzdžio Rusijos kariuomenės uniformas, atakos kombinezonus, naujus šalmus. Apie tai išduoda ir ginklai, ir šarvuoti visureigiai „Tigr“.

Greičiausiai, būtent šita brigada praėjusį savaitgalį pradėjo svarbių strateginių objektų blokavimą. Per keturias dienas jie perėmė parlamento, Belbeko oro uosto, dviejų pasienio punktų kontrolę. Taip pat užblokavo Ukrainos kariuomenės ir karinio jūrų laivyno dalinius. Matyt, tokia buvo jų užduotis – perimti ir parengti teritoriją kitų dalinių įvedimui.

Lietuvos gynybos analitikai spėja, kad šiems kariams dabar talkina 31-oji atskira desantininkų brigada.

Jau žinoma, kad į Krymą buvo dislokuotas ir 1-asis motorizuotas pėstininkų batalionas „Vostok“, priklausantis GRU ir pasižymintis ypatingu žiaurumu.

Tankai ir lėktuvai - ateityje

Specialiųjų pajėgų karių užduotis – vykdyti ypatingas, netikėtas operacijas nekonvencinėmis priemonėmis, todėl įprastuose mūšiuose jos naudojamos tik specialiuose rajonuose. Kitaip tariant, Krymo atveju, jei užblokuoti ukrainiečiai pradėtų šaudyti, tai kaukėti rusų kareiviai galimai turėtų atsitraukti. Ką Rusija darytų tokiu atveju?

Kai prasidėjo Krymo okupacija, Ukrainos pašonėje buvo vykdomos didelės Rusijos kariuomenės pratybos. Būtent tie daliniai turėtų paremti pusiasalyje esančias specialiąsias pajėgas. Jei ukrainiečiai pradėtų kovą, tai į regioną būtų mesti tankai, lėktuvai ir koviniai sraigtasparniai.

Kokios pajėgos gelbėtų Krymą kontroliuojančius karius?

Šiuo metu Rusijos Vakarų karinėje apygardoje veikia apie 20 pėstininkų brigadų, kuriuose tarnauja po 6 tūkst. kareivių. Tarp jų - ir specialiųjų pajėgų kariai. Taip pat viena tankų divizija, 20 kovinių lėktuvų ir 6 kovinių sraigtasparnių eskadrilės. Iš viso, apie 400 lėktuvų.

Rusijos Pietų karinėje apygardoje – dar 20 pėstininkų brigadų, į kurių sudėtį taip pat įeina specialiųjų pajėgų kariai. Taip pat 18 kovinių lėktuvų ir 5 kovinių sraigtasparnių eskadrilės. Iš viso, 300 lėktuvų, tarp kurių yra naikintuvų ir žemės atakos lėktuvų, ir 36 atakos sraigtasparniai.

Be to, rusų pajėgas saugo ir Kryme esantis Juodosios jūros laivynas, kuriam priklauso koviniai povandeniniai laivai ir penki kariniai laivai Sevastopolyje.

Lietuvos analitikai spėja, kad visos šios pajėgos, kurios šiuo metu yra kovinėje parengtyje, būtų mestos į Krymo pusiasalį.

Skiriasi nuo Gruzijos okupacijos

Už mūsų šalies saugumą atsakingi pareigūnai sako, kad šių dienų situacija Ukrainoje rodo, kad Rusijos karyba smarkiai pasikeitė. Okupacija buvo įvykdyta visiškai kitaip nei prieš penkiolika metų Čečėnijoje ar prieš šešerius metus Gruzijoje.

1999 metais, kai rusų kariuomenė pradėjo bombarduoti Čečėnijos miestus, „Specnaz“ kariai veikė pagrindinių pajėgų sudėtyje. Jie buvo mesti į priekį ir turėjo fiksuoti čečėnų kovotojų judėjimą, koreguoti ugnį. Rusų prioritetas tuo metu buvo galingas bombardavimas, o specialiosios pajėgos veikė tik kaip pagalbininkai. Jie net neturėjo vienodos uniformos.

Panašiai buvo ir 2006 metais, kai Rusija pradėjo prievartauti Gruziją. „Specnaz“ taip pat turėjo fiksuoti priešų kariuomenės judėjimą, koreguoti ugnį ir naikinti stebėjimo sistemas. Tuo metu Rusijos kariuomenė judėjo didelėmis šarvuotomis kolonomis, o jų prioritetas buvo naikinimas ir chaosas priešininkų gretose.

Tačiau Kryme – visiškai kitoks vaizdas, kuris net labiau pažengusių Vakarų šalių analitikus privertė susimastyti apie naująją Rusijos karybą. Šios operacijos prioritetas – greitis ir legitimumo siekimas.

Specialiosios paskirties daliniai jau yra ne pagalbininkai, bet pagrindiniai operacijos vykdytojai. Jie savarankiškai, greitai destabilizavo padėtį ir pradėjo kontroliuoti regioną. Jie net dėvėjo vienodas uniformas. Gal ir juokinga, bet visai neseniai, Rusijos kariuomenė paskelbė, kad atsisako autų ir jau pereina prie kojinių.

Signalas Lietuvai ir pasauliui

Visa tai rodo, kad Rusijos kariuomenė keičiasi ir darosi šiuolaikiškesnė. Nors „Specnaz“ kariai buvo aukšto lygio profesionalai, tačiau rusų prioritetas visada buvo masyvus puolimas, galingas bombardavimas ir užpuolimas sunkiąja technika.

Rengimasis tokiam puolimui – labai didelė logistinė operacija, kai prie sienos pritraukiama daug sunkiasvorės technikos, didelės karių gaujos, vadavietės, amunicijos ir ginkluotės sandėliai, sutrikdomas geležinkelių eismas ir vyksta kiti procesai. Pasiruošimą tokiai invazijai lengvai pastebėtų mūsų žvalgyba.

Tačiau Krymo operacija rodo, kad dabar Rusija bando kariauti modernų karą. Pirmiausiai buvo vykdomos psichologinės operacijos, kontroliuojama žiniasklaida ir politikai sėjo propagandą ir nerimą, buvo kurstomos prorusiškai nusiteikusių piliečių grupės, skaldoma visuomenė, provokuojami civilių konfliktai. Po to į Krymo regioną įsiveržė ne tankai, bet lengvaisiais ginklais ir ratuota technika ginkluotos specialiosios pajėgos, kurios žaibiškai užėmė kelis strategiškai svarbius objektus.

Kitaip tariant, tai įvyko be grėsmės periodo, pasirengimas nebuvo matomas žvalgyboms, invazija nebuvo masinė, bet buvo žaibiška ir tiksli.

Tai rodo, kad Lietuva ir kitos šalys, gyvenančios Rusijos kaimynystėje ir galinčios tapti Kremliaus agresijos aukomis, turi peržiūrėti savo gynybą.

Amerikos ekspertai priėjo prie išvados, kad Lietuvos turimų gynybos pajėgumų išlaikymui reikalinga ne mažesnis nei 1,3 procento nuo BVP finansavimas. Tai yra žemiausia riba, apie turėtų kalbėti mūsų valstybės vadovai ir politikai. Tai turėtų būti ta raudonoji linija, kurios peržengti nebūtų galima – diskusijos turėtų vykti tik apie didesnį, o ne mažesnį finansavimą.

Lietuvos gynybos analitikai sako, kad mūsų šalis visų pirma turėtų kalbėti ne vien apie finansavimo didinimą ar konkrečias pinigų sumas, bet turėtų išanalizuoti situaciją, didžiausias grėsmes ir suformuoti sėkmingą gynybos paketą – nuspręsti kokios ginkluotės, technikos ir technologijų reikės, ginantis nuo tokio tipo agresijos, o tada ją įsigyti.

Juk pastarųjų metų situacija Lietuvoje rodo, kad parengiamasis moderniojo karo etapas – psichologinės ir informacinės operacijos – mūsų šalyje vykdomos jau dabar.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.