Kauniečiai, norintys palaikyti Ukrainos žmones, prieš savaitę tai darė burdamiesi Čečėnijos aikštėje. Keturis tentus su nuotraukomis iš Maidano ir viltingomis citatomis bei Ukrainos vėliavomis pakabino Nacionalinio Kauno dramos teatro darbuotojai, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Tačiau kauniečiai, norintys ir toliau reikšti solidarumą su ukrainiečiais, neturėtų blaškytis. Tam Kaune yra derama vieta. Ant Laisvės alėjos 34-ojo namo, kuriame įsikūrusi Lietuvos šaulių sąjunga, beveik pusantrų metų kabo atminimo lenta, skirta ukrainiečiui Jevgenijui Konovalecui.
Praeiviai, paprašyti stabtelėti ir pažvelgti į lentą, stebėjosi. Žmonės sakė, kad, nors kasdien vaikšto pro šią vietą, aukščiau galvos nėra pakėlę ir lentos nepastebėję.
Ukrainiečiui skirtą memorialinę lentą tik žurnalistų užkalbintas pastebėjo ir su atminimo įamžinimu susidūręs kaunietis Povilas Kuprys. Vyras prisiminė, kad 1999–2004 metais, dirbdamas savivaldybės Tarptautinių ryšių skyriaus vedėju, su kolegomis nusprendė atrasti pastatus, kuriuose tarpukariu veikė užsienio šalių ambasados, ir juos paženklinti specialiais bareljefais.
„Nuo to laiko visada atkreipiu dėmesį į atminimo lentas. Tačiau šios iki šiol nepastebėjau. Ji per aukštai, be to, gaila, kad namo fasadas aptriušęs.
Tačiau gerai, kad turime vietą, kur tikrai galėtume vienytis su Ukraina“, – sakė dabar Lietuvos sporto universitete dirbantis kaunietis.
Atminimo lentoje lietuviškai ir ukrainietiškai rašoma, kad šiame name XX amžiaus 3–4 dešimtmečiais Lietuvos šaulių sąjungoje lankydavosi J.Konovalecas (1891–1932) – Ukrainos išsivadavimo judėjimo vadas, Lietuvos pilietis.
Šią lentą pakabinti 2012 metų pradžioje užsispyrė vicemeras Stanislovas Buškevičius. Tuometinės Pavadinimų sumanymų ir atminimo įamžinimo komisijos nariai ir opozicijoje buvę politikai tam prieštaravo.
Jie teigė, kad nežinia, kur konkrečiai Kaune lankydavosi Ukrainos veikėjas, ir iš viso apie jį per mažai žinių.
Pasitelkus Ukrainos istorikus ir Lietuvos ukrainiečių bendruomenės atstovus, žinių apie J.Konovalecą ir jo sąsajas su Lietuva bei Kaunu pavyko surinkti.
Apie tai 2012 metų gruodį Kaune specialiai surengtoje konferencijoje pasakojo Lietuvos ukrainiečių bendruomenės vadovas Vasilis Koplanas ir svečiai iš Ukrainos. Tada buvo atidengta ir atminimo lenta ant Šaulių sąjungos pastato.
Padėjo išsaugoti laivus
J.Konovalecas – žymus Ukrainos karinis ir politinis veikėjas, Ukrainos Tautos Respublikos armijos vadas, Ukrainos karinės organizacijos vadovas, Ukrainos tautininkų organizacijos pirmininkas.
1925 metais jo vadovaujama Ukrainos kovotojų organizacija suteikė pagalbą Lietuvai parplukdant 2 povandeninius laivus, kuriuos Lietuva įsigijo Vokietijoje – mūsų šalies vadovybei pranešė apie lenkų ketinimus laivus paskandinti. 1926-aisiais perspėjo Lietuvos vadovybę dėl galimo lenkų išpuolio prieš mūsų šalį.
1928 metų gegužės 14–18 dienomis J.Konovalecas lankėsi Lietuvoje, dalyvavo atidengiant Laisvės paminklą Kaune, susitiko su Lietuvos vadovybe, Šaulių sąjungos vadovais. Manoma, kad tada jam buvo suteikta Lietuvos pilietybė.
