Seimui siūloma KT klausti, ar prieštarauja Konstitucijai po apkaltos kandidatuoti draudžianti Prezidento rinkimų įstatymo nuostata. Iniciatorių teigimu, šis draudimas gali prieštarauti konstituciniam teisinės valstybės principui bei konstituciniu aktu patvirtintai Lietuvos narystei Europos Sąjungoje (ES).
Tarp pasirašiusių - valdančiųjų frakcijų atstovai, taip pat pavieniai atstovai iš Seimo narių mišrios grupės bei „Drąsos kelio“ frakcijos. Nutarimo projektą planuojama pateikti ketvirtadienį, informavo Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė.
Savo kreipimesi iniciatoriai pažymi, kad Lietuva konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ konstituciškai patvirtino Lietuvos narystę ES. Taip pat pabrėžiama, kad ES Sąjungos sutartyje įrašyta, jog Bendrija gerbia pagrindines teises, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
„Taigi įsipareigojimas vykdyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normas bei įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimus hierarchine prasme yra esminis konstitucinis principas, tiesiogiai kylantis iš normos, jog Lietuva yra demokratinė valstybė“, - teigiama nutarimo projekte.
Pasak iniciatorių, toks reikalavimas įpareigoja Lietuvą nedelsiant įgyvendinti EŽTT sprendimą, kuriuo draudimas R.Paksui iki gyvos galvos kandidatuoti Seimo rinkimuose pripažintas neproporcingu.
„Yra akivaizdu, kad EŽTT sprendimas privalo būti įgyvendinamas nedelsiant per protingą laiko tarpą ir valstybės institucijos negali priimti šiam sprendimui priešingų teisės aktų. Yra akivaizdu, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas politinėmis priežastimis“, - teigiama projekte.
Nutarimo projekte teigiama, kad neįgyvendinus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo „būtų grubiai pažeidžiama žmonių teisė rinkti, o rinkimai negalėtų būti laikomi nei sąžiningais, nei laisvais, nei demokratiniais, o jų rezultatai nebūtų nei legitimūs, nei teisėti“.
Seimo kreipimosi į KT siekia R. Paksas, kuriam kelią į rinkimus užtvėrė pretendentu jo neregistravusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), o vėliau ir skundą dėl šio rinkimų komisijos sprendimo atmetęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Teismas pažymėjo, jog pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą per apkaltą už priesaikos sulaužymą iš prezidento pareigų pašalintas asmuo negali būti renkamas prezidentu. „Kol Konstitucija nėra pakeista, šis draudimas galioja ir nėra jokio pagrindo abejoti jo teisėtumu“, - konstatavo teismas.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis laikosi pozicijos, jog Europos Žmogaus Teisių Teismui draudimą po apkaltos visam gyvenimui kandidatuoti į parlamentą pripažinus neproporcingu, Lietuvos teisės aktai su minima nuostata prieštarauja Konstitucijai.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną.
