Praėjus daugiau negu valandai nuo eitynių „Už Tėvynę“ pradžios dalyviai pasiekė Nepriklausomybės aikštę.
Sostinės policijos duomenimis, eisenoje iš viso dalyvavo apie 4 tūkst. žmonių. Tiesa, daugelis jų išsiskirstė vos tik eiseną pasiekė Seimą.
Didesnių incidentų per eitynes išvengta, nors mažesnių būta. Kolonai įžengus į Gedimino prospektą, ties Susisiekimo ministerija kelią jai užtvėrė ant susėdusi pora merginų. Jos tiesiog atsisėdo ant žemės prieš lėtai atvažiuojantį policijos tarnybinį transportą.
Policijos pareigūnai jas nutempė nuo tako ir saugojo nuo susidūrimo. Merginos tikino taip protestuojančios prieš fašizmą. Pareigūnai pažadėjo jas paleisti, kai eitynių dalyviai saugiai pražygiuos pro šalį. Į policijos komisariatą merginos nugabentos nebuvo.
Vienintelis sulaikytas asmuo eitynėse buvo įkaušęs pilietis, kuris šlapinosi viešoje vietoje.
Pareigūnai ir stebėjo, ir filmavo
Tautininkų koloną lydėjo apsupę motociklininkų klubo „Vorai“ nariai. Šias eitynes organizavusi Lietuvių Tautinio Centro ir Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga taip pat pabrėžė paramą Rusijos spaudžiamai Ukrainai ir jos žmonėms.
Pavakare surengtose tautinio jaunimo eitynėse dalyviai judėjo priešinga kryptimi - nuo Rotušės aikštės iki Seimo - negu konservatorių inicijuotose patriotų eitynėse vidurdienį.
Pasak organizatorių, į renginį nebuvo priimami apsvaigę ir agresyviai nusiteikę asmenys.
„Be to, mūsų tvarkdariai į policijos rankas perduos visus į eiseną bandančius įsiskverbti provokatorius ar neramumus kurstančius Nepriklausomybės idėjai priešiškus asmenis“, - prieš renginį įspėjo eitynių organizatoriai.
Policijos atstovai tikino, kad užfiksuota tik pora smulkių incidentų: žygiuojant Vilniaus gatve kažkas iš minios uždegė kelis dūminius užtaisus, o vėliau eitynėms bandė sukliudyti jau minėtos merginos.
Pareigūnų teigimu, visos eitynės yra filmuojamos ir stebimos, todėl bet kokie incidentai vėliau bus peržiūrėti, detaliai analizuojami ir vertinami.
Kolonos priekyje du jaunuoliai nešė laidotuvių vainiką „Šlovė Lietuvai - garbė kritusiems“, susirinkusieji dainavo liaudies dainas, taip pat buvo skandavo šūkį „Lietuva - lietuviams!“.
Susirinkusiųjų buvo laikomi keli plakatai palaikantys referendumą dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams, taip pat neštas plakatas "Eurosojūzas laikinai - tautinė idėja amžinai" bei gana neįprastas tokiam renginiui plakatas, kuriame lietuvių ir lenkų kalbomis buvo parašyta: "Užteks kiršinti tautas".
Tarp daugybės Lietuvos trispalvių plevėsavo Estijos, Latvijos, Gruzijos bei net kelios Ukrainos vėliavos. "Šiais metais mes švenčiame ne tik mūsų Nepriklausomybės dieną, bet ir prisimename nesenus Maidano įvykius, palaikome Ukrainą", - teigė renginio organizatoriai.
Kalbas rėžė ir R.Ozolas, ir A.Terleckas
Vilniečiai pastebėjo, kad eitynes organizatoriai išnaudojo politikai: buvo renkami parašai už Tautininkų sąjungos kandidatų sąrašą į Europos Parlamentą ir nepriklausomą kandidatą į prezidentus buvusį konservatorių parlamentarą Naglį Puteikį.
Politinės kalbos netilo ir Nepriklausomybės aikštėje pastatytoje scenoje. Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas kritikavo NATO pajėgų stiprinimą Lietuvoje bei Europos Sąjungai duotus įsipareigojimus leisti Lietuvos žemes pirkti užsieniečiams.
„Kodėl mes turime vienytis su jumis pardavėjais, tai jūs turite vienytis su mumis. Mums sakoma, jūs neturite alternatyvų, jei ne ES, tai Rusija. Mes sakome, kad mes patys esame alternatyva ir ES, ir iš proto besikraustančiai Rusijai“, – kalbėjo R.Ozolas, paraginęs susirinkusius skelbti visuomeninę mobilizaciją.
Antanas Terleckas kritikavo šalies valdančiuosius. Kalbėdamas apie tai, kad Seimas svarsto į atmintinų dienų sąrašą įtraukti vis daugiau naujų dienų, jis teigė, kad norėtų šiame sąraše išvysti spalio 25-ąją. „Pavadinčiau ją Lietuvos komunistų persikrikštijimo į socialdemokratus pagerbimo diena ir tegul jie švenčia jei jiems dar mažai gegužės 1-osios“, – sakė A.Terleckas.
Leidimą pavyko gauti
Vilniaus miesto savivaldybė leidimą šiai eisenai suteikė vasario pabaigoje. Savivaldybės reikalavimas - kad renginio metu nebūtų kurstoma nesantaika, keliama grėsmė valstybės ar visuomenės saugumui bei žmonių sveikatai.
Tautinės eitynės vyko maršrutu Rotušės aikštė-Vokiečių gatvė-Vilniaus gatvė-Gedimino prospektas-Seimo rūmai.
Antradienį Lietuva mini 24-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines.
1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, už kurį balsavo 124, susilaikė šeši deputatai. Juo Aukščiausioji Taryba paskelbė, kad atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
