Šalia Neries išsidėstęs kvartalas Kovo 11-osios rytą buvo nusėtas vietinių gyventojų. „Šventė, ir viskas“, - lrytas.lt paklausta, ką jai reiškia Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, atsakė garbingo amžiaus moteris su lazdele ir karučiu.
„Visur kabo vėliavos, gražu! Ir oras gražus. Visi skuba į parduotuvę tortų, aš irgi atėjau – anūkus pavaišinsiu“, - kalbėjo ji, eidama į prekybos centrą.
Šešiasdešimt trejų metų Jonas irgi džiaugėsi šia proga. „Vis dėlto tai – šventė... Juk eilinį kartą Lietuvoje buvo paskelbta nepriklausomybė“, - šypsodamas teigė tvarkingas vyras. Jį pakalbinome netoliese namo-vaiduoklio, kurio viduje mėtėsi dantų skalavimo skysčio buteliukai, čiužiniai ir švirkštai.
Sutikti devynerių metų berniukai atsakinėjo nuleidę akis: „Kovo 11-oji yra Nepriklausomybės atkūrimo diena“. Pasiteiravus, o ką gi reiškia ta nepriklausomybė, vienas iš jų, jau pakėlęs akis, man paaiškino, kad priklausomybė būna tada, kai priklausai kitai šaliai, o nepriklausomybė reiškia laisvę.
„Mūsų šeimoje visos valstybinės šventės yra svarbios, kadangi senelis buvo savanoris, kovojęs abiejuose pasauliniuose karuose“, - teigė dvidešimt šešerių metų Jurgita, su savo ketveriais metais vyresniu vyru Egidijumi išėjusi pasidžiaugti saulute.
Pora vežimėlyje vežėsi jų aštuonių mėnesių kūdikį. Portalui pasiteiravus, ar lengviau yra vaikams, gimusiems jau nepriklausomoje Lietuvoje, moteris atsakė, kad dar reikia palaukti
„Galbūt ir lengviau juos auginti, negu buvo mūsų tėvams. Dabar galima rasti įvairiausių reikalingų prekių. Tik kainos nežmoniškos, ir vis kyla. Viskas kyla, tik ne algos“, - jau surimtėjusi sakė jauna mama.
Į prekybos centrą einantis garbingo amžiaus vyras teigė, kad Kovo 11-oji jam reiškia daug, bet kartu ir nieko.
„Nei tai šventė, nei ką... Kam ta nepriklausomybė?“, - klausė jis.
„Ir tada buvo galima laisvai reikšti mintis ir laisvai keliauti. Tiesa, tik Sovietų Sąjungos ribose. Aš, pavyzdžiui, negaliu keliauti ten, kur norėčiau. Į Jungtines Valstijas nenoriu. Dabar į Vladivostoką nebenuvažiuosi, o tada buvo galima“, - apie svajonių kraštus švaria lietuvių kalba kalbėjo žilagalvis.
Draugiškai stotelėje besišnekučiuojančios moterys atrodė laimingos. „Tai aišku, kad ši data mums svarbi. Dabar galima laisvai judėti ir kalbėti nesidairant. Man ši šventė daug reiškia, pati dalyvavau sausio įvykiuose“, - atsimindama 1991-us metus kalbėjo šešiasdešimties metų Ramona.
Pasakius komplimentą, kad moteris atrodo žymiai jaunesnė, ji nusijuokė: „Taip yra dėl to, kad mes - nepriklausomi!“.
