Minėjimo išvakarėse dešimt Sąjūdžio kūrėjų paskelbė jį boikotuosią dėl valdžios pozicijos referendumo siekiant uždrausti parduoti žemę užsieniečiams bei kitais klausimais.
Nors Signatarų klubas prie šios akcijos neprisijungė, jo vadovė B.Valionytė per minėjimą Seime aiškiai stojo į referendumo iniciatorių pusę.
Ji priekaištavo, kad šiandien valdžia ne tik nesikalba su Lietuvos piliečiais, bet dar ir ignoruoja jų konstitucinę teisę: „Džiugu, kad Lietuvos piliečiai pasielgė pilietiškai. Bet man visiškai nesuprantama, kodėl valdžia išliejo tiek politinių intrigų, net pykčio iniciatyvinės grupės atžvilgiu.
Visa ši įtampa kilo tik todėl, kad valdžia negirdi Lietuvos piliečių. Atotrūkis tarp valdžios ir žmonių, nepasitikėjimas valdžia yra toks didelis, kad tai jau tampa įtampa ir demokratijai“.
Anot B.Valionytės, šį klausimą jau būtina svarstyti Valstybės gynybos taryboje. „Bet šalies gynybos taryba, pasirodo, dėl politikų ambicijų negali susirinkti. Tenka konstatuoti, kad ir po 24 metų Lietuvos politikai taip ir nesuvokė valstybės etiketo sampratos“, – ir prezidentei Daliai Grybauskaitei įgėlė signatarė.
Kaip žinia, praėjusią savaitę prezidentė sušaukė pasitarimą dėl padėties Ukrainoje, kuriame dalyvavo premjeras Algirdas Butkevičius, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Šį posėdį pati D.Grybaukaitė pavadino praktiškai Valstybės gynimo taryba, nes jame dalyvavo keturi iš penkių jos narių. Prezidentė į jį nepakvietė tik Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės.
Į pasitarimą taip pat nebuvo kviestas jos partijos bendražygis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. Užtat buvo pakviesti Seimo opozicijos atstovai.
Po kelių dienų, aiškindama tokį savo sprendimą, šalies vadovė sukėlė naują skandalą. Mat D.Grybauskaitė valdančiajai daugumai priklausančią Darbo partijos vadovybę apkaltino ryšiais su Kremliumi. Prezidentė pareiškė turinti žinių, kad partijos vadovams įtaką gali daryti Rusijos vadovybė, todėl šios partijos atstovai nebus kviečiami į pasitarimus šalies saugumo klausimais.
Reaguodama į šiuos įtarimus Darbo partijos vadovaujanti L.Graužinienė pareiškė, kad prezidentė turi arba pateikti jos žodžius pagrindžiančius faktus, arba paneigti ir atsiprašyti. Priešingu atveju grasinama Seime sudaryti komisiją dėl prezidentės įgaliojimų viršijimo.
L.Graužinienė ir šiandien sakydama kalbą Seime irgi nepraleido progos pakalbėti apie šalies vadovės elgesį.
Nors tiesiai prezidentė nebuvo paminėta, buvo galima suprasti, kad savo žodžius Seimo pirmininkė taiko būtent jai: „Tikiuosi, kad įvykiai Ukrainoje, mums leis aiškiai suvokti, kad valstybės viduje dirbtinai neturime ieškoti priešų, skleisti gandų ir kurstyti nesantaiką, vardan asmeninių interesų ar rinkiminių kovų. Norisi tikėti, kad tai tik tuščios ambicijos, o ne sąmoningas valstybės skaldymas iš vidaus“.
