Jam ir rašytojui Kaziui Almenui buvo įteikti VDU garbės daktarų vardai ir regalijos.
Sakydamas padėkos kalbą V.Ušackas daugiausiai nagrinėjo ES nuostatas besitęsiančios Rusijos agresijos Ukrainoje atžvilgiu.
„Prieš trylika metų pagrindinė grėsmė pasaulio taikai, saugumui ir demokratijai kilo iš Afganistano, kuriame buvo įsikūręs tarptautinio terorizmo centras. Prieš kelis metus pavojingas įtampos židinys liepsnojo Artimuosiuose Rytuose, jį kurstė kruvini įvykiai Sirijoje. Dabar grėsmių stabilumui ir taikai šaltinis tapo Rusija. Taigi, grėsmė priartėjo prie Lietuvos“, - teigė ES ambasadorius.
Po iškilmių V.Ušackas davė interviu specialiai portalui lrytas.lt
- Jūs kalbėjote apie būtinybę glaudžiau bendrauti su Rusijos visuomene, geriau pažinti didžiąją kaimynę tuo metu, kai Kremlius tęsia agresiją Kryme, kurstomi neramumai Rytų Ukrainoje, Charkove ir Luganske. Kaip suprasti jūsų žodžius?
- Noriu pabrėžti, kad nedera oficialios Rusijos valdžios tapatinti su rusų tauta. Valdžios keitėsi ir keisis, o Rusija išliks. Tai didi tauta, su iškilia kultūra, ši šalis ypač reikšminga kaip ekonominė Lietuvos ir visos Europos partnerė. Taip, mes daugelį dalykų vertiname skirtingai, pavyzdžiui, didelė dalis rusų visuomenės kitaip vertina stalinizmą, nei mes, lietuviai.
Nors iš tiesų nuo stalinizmo rusų tauta labiausiai ir nukentėjo. Pas mus nedaugelis turbūt žino, kad vien Butovo poligine prie Maskvos J.Stalino įsakymu buvo nužudyta 20 tūkst. žmonių, daugiausiai rusų. Tačiau įvairius ginčus, manau, galima išspręsti taikiai. Neprarandu vilties, kad įmanoma išspręsti ir Ukrainos krizę.
- Bet kokiomis sąlygomis? Pripažinti Rusijos pretenzijas, esą jai Krymas priklauso teisėtai jo ateitį turi nulemti Krymo gyventojai referendumo keliu?
- Jokiu būdu, ne. ES nedarys jokių nuolaidų, kurios pažeistų Ukrainos teritorinį vientisumą. Tik nuo pačios Rusijos priklausys, ar jos santykiai su ES gilės ir stiprės abiems pusėms naudinga linkme, ar jie išliks tik kaip neišvengiama būtinybė.
Jeigu Kremlius greitu laiku nesustabdys agresyvių veiksmų Ukrainos teritorijoje, ES imsis griežtų sankcijų. Bus įšaldytos sąskaitos kai kurių Rusijos asmenų, susijusių su veiksmais Ukrainoje, jiems neišduodamos vizos įvažiuoti į ES šalis, net atšauktas šių metų vasarą numatytas ES ir Rusijos viršūnių susitikimas.
- Kai kam atrodo, jog ES sankcijos Rusija per menkos. Kiek ES nuostatas Rusijos atžvilgiu lemia Europos priklausomybė nuo Rusijos energetinių šaltinių?
- Manau, kad Rusija labiau priklauso nuo ES, nei atvirkščiai. ES yra pagrindinė rusiškų dujų ir naftos vartotoja, todėl Rusijos ūkis visiškai priklauso nuo žaliavų eksporto į Vakarus. ES vartotojai įneša apie pusę įmokų į Rusijos biudžetą.
Po penktadienį vykusio ES vyriausybių pasitarimo, kai buvo aptartos galimos sankcijos Rusijai, Maskvos rinkos patyrė milijardinius nuostolius, krito Rusijos aktyvų vertė. Rusų verslininkai gal nedrįsta viešai kalbėti, bet turiu žinių, kad jie labai sunerimę. Maskvos veiksmai Ukrainoje Rusijos verslui labai pakenkė.
- Dabarties kontekste keistai nuskambėjo jūsų patarimas Lietuvos jaunimui aktyviau domėtis Rusija, mokytis rusų kalbos. Ar tai nėra nuolankumo galingam, bet vis mažiau draugiškam kaimynui požymis?
- Kaip jau sakiau, konfliktas vyksta su Rusijos valdžia, ne su šalimi kaip tokia. Rusija yra ir išliks svarbi Lietuvai, Europos Sąjungai. Ypač kaip ekonominė partnerė. Turime išlikti atviri bendravimui su mūsų kaimynais, o mokytis rusų kalbos mums pravartu ir siekiant geriau suprasti šią šalį, jos įvairialypę istoriją, net ir turint omenyje pavojų grėsmes.
Permainos vyksta ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir pačioje Rusijoje. O jaunoji karta, deja, per mažai domisi šia mums gyvybiškai svarbia kaimynine šalimi.
- Ar dėl Ukrainos krizės kyla tiesioginė grėsmė Lietuvai?
- Visada sakau, kad laisvė ir nepriklausomybė bėra duotybė. Tai vertybė, už kurią reikia kovoti, aukotis, ginti. Lietuva dabar turi stiprinti atgrasymo priemones, derinti veiksmus su NATO.
Tačiau tikiu, nors padėtis labai sudėtinga, kad sveikas protas pagaliau nugalės ir Rusijoje.
