Ši provokacija buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybės atgavimo dienos išvakarėse. Peticijos autoriai kreipiasi į Klaipėdos krašto gyventojus, siūlydami jiems atsiskirti nuo Lietuvos ir prisijungti prie Rusijos.
Klaipėdoje gyvena gana nemaža rusakalbių bendruomenė – apie ketvirtadalis miesto gyventojų. Kraštas buvo grąžintas Lietuvai 1944 m., kai sovietų armija užėmė Karaliaučiaus sritį. Klaipėda buvo okupuota vokiečių dar prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Trečiadienį ryte šią peticiją buvo pasirašę 170 žmonių. Tame pačiame portale galima rasti ir dar vieną panašią peticiją, kuria siūloma Latviją prijungti prie Rusijos.
Panašia taktika Rusija vykdė provokacijas ir Kryme. Portale skelbiama, kad peticiją inicijavo Ivanas D iš Kubos.
Provokacija yra nusikalstama
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas „Žinių radijo” laidoje „Ryto espresso” teigė, kad už tokius veiksmus prieš Lietuvos valstybę yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
„Jeigu kalbėtume konkrečiai apie pasikėsinimą atplėšti dalį mūsų teritorijos, tai yra Baudžiamajame kodekse straipsnis, kuris numato, kad už veiksmus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos teritorinį vientisumą, suverenitetą, yra baudžiama. Valstybės saugumo departamento (VSD) reikalas nustatyti, kas tą provokaciją suorganizavo”, - sakė A.Paulauskas.
Laidoje taip pat dalyvavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs šio komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas mano, kad čia jau yra įvykdytas nusikaltimas ir nebėra, ką nustatinėti.
„Yra atsakomybė numatyta ir, atsiprašau, šiuo atveju nebėra, ką nustatinėti. Yra faktas, yra reiškinys, mano galva, nusikaltimas Lietuvos integralumui ir prokuratūra turi nedelsiant pradėti baudžiamąją bylą ir vykdyti tai, kas numatyta įstatyme”, - nuomonę išsakė A.Anušauskas.
JAV didina karinę paramą Baltijos šalims
Po agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje Jungtinės Valstijos atsiuntė šešis papildomus „F-15“ naikintuvus Baltijos šalių oro policijos misijai sustiprinti.
Iki tol JAV kariai patruliavo su keturiais naikintuvais F-15 C „Eagle“. Misija vykdoma iš Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazės Šiauliuose. Amerikiečių naikintuvai atskrido iš nuolatinės dislokacijos vietos Leikenhito aviacijos bazėje Jungtinėje Karalystėje.
Baltijos šalys neturi tinkamų orlaivių savarankiškai oro erdvės apsaugai, todėl NATO sąjungininkės rotuodamos siunčia savo lėktuvus ir karius.
Pagal Šiaurės aljanso sutarties 4-ąjį straipsnį bet kuri NATO narė gali reikalauti konsultacijų, jeigu, jos nuomone, gresia pavojus jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Jungtinės Valstijos yra dislokavusios maždaug 10 savo karo lakūnų Lenkijoje, kur jie dalyvauja kariuomenės mokymuose, o NATO jau dešimt metų patruliuoja oro erdvėje virš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.
Oro patruliai kas keturis mėnesius keičiasi. Šiuo metu Baltijos šalių erdvę kontroliuoja amerikiečiai lakūnai, perėmę šią atsakomybę iš belgų.
Ramina Baltijos šalis
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris antradienį pabrėžė suprantantis Baltijos šalių nuogąstavimus dėl Rusijos, tačiau pridūrė, kad Europos Sąjunga (ES) dėl naujų žingsnių reaguojant į krizę Kryme turėtų tartis po savaitgalį planuojamo referendumo.
Lietuvos pareigūnai savo ruožtu teigia, kad Europa vėluoja reaguoti į Rusijos agresiją Ukrainoje.
„Mes suprantame Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonių nuogąstavimus dėl situacijos, susidariusios Ukrainoje ir Kryme. Pasakiau, kad mes nepaliksime jūsų vienų. Jūsų baimės yra ir mūsų rūpestis, jūsų problemos yra mūsų problemos, tai bendros mūsų Europos problemos“, – Vilniuje žurnalistams sakė Vokietijos ministras, baigdamas vizitą Baltijos šalyse.
