Tačiau žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna nesutinka, kad tarp jų turėtų būti numatytas lietuvių kalbos reikalavimas.
„Dėl kalbos nesutikčiau, kadangi tai būtų sunkiai pagrindžiamas saugiklis. Valstybės narės, kaip Danija ir kitos, kurios turėjo tą saugiklį įsivedusios, jo atsisakė, nes atsiranda diskriminacinės sąlygos. Galima padaryti tą patį per kitus saugiklius“, – trečiadienį interviu „Žinių radijui“ sakė V.Jukna.
Pasak ministro, Vyriausybė siūlys numatyti reikalavimą, kad žemę įsigyti norintis asmuo turės būti bent trejus metus jau ūkininkavęs, arba turėti žemės ūkio srities išsilavinimą.
Taip pat bus siūloma įpareigoti įsigytą žemę mažiausiai 10 metų dirbti. Studijų metai būtų įskaitomi į šį stažą, patikslino ministras.
Pasak žemės ūkio ministro, bus siūloma leisti žemę parduoti savivaldybės teritorijoje arba gretimos savivaldybės teritorijoje esantiems ūkininkams.
„Siūloma, kad į procesą įsijungtų ir vietos savivaldybės, bendruomenės, kad būtų sudarytos komisijos, kurios išduotų leidimą įsigyti žemę toje savivaldybėje arba gretimoje, jei žemė yra dviejų savivaldybių teritorijoje“, – sakė V.Jukna.
Ministras pažymėjo, kad saugikliai veiks vienodai tiek Lietuvos žmonėms, tiek užsieniečiams, norintiems įsigyti žemę. Jiems dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.
Leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES) ir pasirašydama stojimo sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės. Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki 2014 metų gegužės.
Tokiam sprendimui nepritarianti iniciatyvinė grupė surinkto daugiau nei 300 tūkst. parašų referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams inicijuoti.
Seime pateiktame nutarime referendumą siūloma surengti birželio 29 dieną. Šiuo metu dar neatmetama, kad dėl šio klausimo gali būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.
