„Apie jokius ryšius aš negaliu viešai nieko komentuoti. Bet galiu atkreipti dėmesį į paprastą dalyką – kas yra mūsų kaimynas Rytuose, visi puikiai žinote. Kiekvienas asmuo, kuris ar turizmo, ar verslo tikslais kažkokiu būdu vyksta į Rusiją, kažką daro, automatiškai gali būti traktuotinas kaip grėsmė, kadangi niekas nežino, ką jis ten daro, ir niekas nežino, kas su juo kalba“, – sakė G.Grina po susitikimo su prezidente.
V.Uspaskichas ne kartą per praėjusius metus lankėsi Rusijoje.
VSD vadovas teigė, kad jo institucija negali išsiaiškinti, kas vyksta asmeniui jau išvykus į Rusiją.
„Mes gyvename nežinomumo situacijoje. Mes žinome faktus, kuriuos ir jūs puikiai žinote, kas kur važiuoja ir skrenda, o kas ten nuvažiavus vyksta, čia yra jau kitas klausimas. (...) Mes pradedame nuo nekaltumo prezumpcijos. Teisėsauga aiškinasi, ar žmogus kaltas, ar nekaltas. Mes nuo pat pradžių įtariame, kad žmogus gali būti kaltas, o tada aiškinamės, ar jis tikrai nekaltas“, – sakė G.Grina.
Pats Darbo partijos garbės pirmininkas V.Uspaskichas teigia neketinantis atsisakyti kelionių į Rusiją, o jeigu kam nors kyla abejonių dėl jo vizitų turinio, jis sutinka kartu su savimi vežiotis VSD pareigūną.
„Į Rusiją važiavau, važiuoju ir važiuosiu. Ir net šiuo metu esu Rusijoje, kur tvarkau dukros vestuvių reikalus. Jeigu kam nors dėl to kyla problemų, į kiekvieną kelionę su manimi gali važiuoti saugumiečiai, kurie kontroliuos mano gyvenimą 24 valandas per parą. Aš neturiu, ko slėpti. Todėl esu labai dėkingas VSD vadovui, kad net ir po prezidentūros spaudimo jis patvirtino, kad visi panašūs įrodymai yra hipotetiški ir visur turi veikti nekaltumo prezumpcija“, — sako V. Uspaskich.
Ar L.Graužinienė patikima?
VSD vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, leidimą dirbti su įslaptinta informacija gali gauti tik tas asmuo, dėl kurio lojalumo valstybei nekyla abejonių.
„Leidimas nėra asmens teisė jį gauti, leidimas tai yra valstybės privilegija, kuri yra suteikiama asmeniui“, – sakė G.Grina.
VSD vadovas nesivėlė į svarstymus dėl to, kiek šiuos kriterijus atitinka Darbo partijos lyderė ir Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.
„Tai būtų politinis vertinimas, kaip žinote, pirmiesiems trims šalies asmenims nereikia leidimų“, – sakė G.Grina.
Kritikavo VSD
Interviu LRT laidai „Teisė žinoti“ D.Grybauskaitė sukritikavo VSD.
„Aš jau esu minėjusi, kad VSD kol kas nepateisina jokių lūkesčių – nei darbu, nei rezultatais. Būtent todėl, kad įsivaizduoja savo darbą tik kaip nereikšmingų ir nesvarbių pažymų su dideliu slaptumo lygiu rašymą“, – laidai „Teisė žinoti“ sakė D.Grybauskaitė.
Pasak Prezidentės, departamentas turėtų aktyviau užsiimti „prevenciniu“ darbu, todėl VSD „pribrendo permainos“.
„Aš tikrai manau, kad tos permainos pribrendo, ir tikrai anksčiau ar vėliau mums reikės peržiūrėti įstatymus, jų atsakomybės ribas, ir galų gale – kas užsiima prevencija. Nors suprantu, kad tai yra mano pareiga, bet vien aš viena tos prevencijos vykdyti negaliu. Jei aš gaunu informaciją, kad ir apie ryšius su politikais, aš galiu tik užsiminti... Aš nieko daugiau pasakyti negaliu, nes uždėtos slaptumo žymos. Aš esu tokioje padėtyje, kad lyg ir turėčiau perspėti žmones, lyg ir turėčiau kažkokius veiksmus daryti, bet aš negaliu paaiškinti, kodėl aš juos darau. Čia nėra bendras darbas“, – teigė šalie vadovė.
Po susitikimo su VSD vadovu išplatintame pranešime Prezidentūra pažymi, kad VSD vis dar nepradeda dirbti pagal 2012 metais priimto Žvalgybos įstatymo nuostatas, kurios įpareigoja žvalgybos institucijas ne tik prognozuoti ir nustatyti, bet ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie kyla iš užsienio ar šalies viduje ir gali turėti įtakos visuomeniniams, politiniams, ekonominiams procesams, taip pat kuriais gali būti pažeidžiamas valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė ir vientisumas, konstitucinė santvarka, valstybės interesai, gynybinė ir ekonominė galia.
Savo ruožtu VSD vadovas pažymėjo, kad jo tarnybos preventyvūs veiksmai gali būti tiek nematomi, tiek ir vieši. Tarp pastarųjų jis įvardino VSD viešas ataskaitas, kurių turinys, pasak jo, kasmet tampa vis išsamesnis ir konkretesnis.
VSD vadovas su Prezidente sutarė stiprinti kontržvalgybos veiklą.
„VSD veiklos apimtys yra labai plačios, kalbant apie kontržvalgybą, tai nėra didelė paslaptis, kokioje mes esame situacijoje. Pajėgumai priklauso nuo grėsmių dydžio, ir jie gali būti didesni ar mažesni, mes aptarėme, kaip sustiprinti kontržvalgybinę veiklą“, – sakė G.Grina.
Tam, pasak VSD vadovo, reikia ne tik finansų, bet ir intelektinių resursų.
Vasario 21-28 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, lyginant su sausio mėnesiu, pasitikėjimas VSD padidėjo 5 procentiniais punktais. Apklausti 1022 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų ir vyresni 100 Lietuvos vietovių. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.
