Vos pradėjus diskusiją politikų nuomonės išsiskyrė, o šią savaitę jie jau kalba nuosaikiau, esą dėl dislokavimo turi spręsti kariškiai. Tuo tarpu lrytas.lt nusprendė pasidomėti pačia sistema „Patriot“. Kokių papildomų saugumo garantijų suteiktų jų dislokavimas mūsų šalyje ir ar realu, kad jos vieną dieną čia atsirastų?
Vos prabilus apie dėl galimą sistemų „Patriot“ dislokavimą mūsų šalyje premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė nematąs tam būtinybės. Šią savaitę jis jau persigalvojo. Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankydamasi Lietuvos karinėse jūrų pajėgose užsiminė, kad sprendimą dėl galimo priešraketinės gynybos sistemų atsiradimo mūsų šalyje turi priimti specialistai, po pasitarimų su partneriais.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, trečiadienį lrytas.lt paklaustas apie „Patriot“ dislokavimą mūsų šalyje atsakė, kad svarstomos visos įmanomos galimybės, reikalingos saugumo užtikrinimui: „Lietuva su savo sąjungininkais svarsto visas galimybes, kurios bus reikalingos Lietuvos saugumui užtikrinti. NATO imsis visų reikalingų karinių atsako priemonių, kurios būtinos Lietuvos gynybai“.
Kur sutelkti pavojaus židiniai?
Tuo tarpu buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė asmeniškai jaustųsi saugiau, jei NATO nuspręstu dislokuoti didesnes pajėgas mūsų regione. Ir nebūtinai Lietuvoje. Tai gali būti Lenkija, Latvija ar Estija.
„Nes nuspręsti, kurioje vietoje geriau dislokuoti vienokius ar kitokius pajėgumus, turi strategai. Tiksliai žinau, kad NATO labai atidžiai stebi situaciją. Palaikomi nuolatiniai kontaktai su mūsų karine vadovybe, kitų Baltijos šalių karine vadovybe. Viskas priklausys nuo situacijos, nuo to, kiek toli eis V.Putinas“, – sakė R.Juknevičienė.
Ji pastebėjo, kad Lietuvoje visų dėmesys ypač sutelktas į militarizuotą Kaliningrado sritį. Tačiau užmirštamos Sankt Peterburgo ir Pskovo teritorijos, kurios yra visai greta Latvijos ir Estijos.
„Ir sienos čia nieko nereiškia. Tai, kad mes neturime tiesioginės sienos rytuose su Rusija, nereiškia, kad mes esame saugesni. Juk esmė – pajėgų koncentracija tuose regionuose. Ir tai, sakyčiau, net svarbiau, nei Karaliaučiaus kraštas. Žinoma, greta turime Baltarusiją, bet man sunku įsivaizduoti ją pirmą atakuojančią. Net sakyčiau, kad dabartinėje situacijoje Baltarusijoje sveiko proto yra žymiai daugiau, nei Kremliuje“, – teigė politikė.
Pasak R.Juknevičienės, sistemos „Patriot“ yra tik svarbi gynybinė detalė. Šiuo metu svarbiausia tai, kad aktyvuotas Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos 4-as straipsnis (numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui), NATO svarsto šiuos klausimus ir esant reikalui bus priimti reikalingi sprendimai.
Turi kalbėti ne politikai, o kariškiai
Kitas buvęs krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas kategoriškai tvirtina, kad politikams klausimo apie sistemų „Patriot“ dislokavimą Lietuvoje iš viso neverta svarstyti. Tai - kariškių reikalas.
„Mes turime atitinkamus planus įvairiems atvejams. Jų esmė yra tokia, kad Lietuva turi būti pasiruošusi priimti tam tikras pajėgas konflikto atveju. Ar tai bus raketos „Patriot“, ar kokie nors kiti dalykai, tai jau turi spręsti kariškiai. O jie veiks pagal tą planą, kurį mes turim – tai yra NATO gynybos planas Lietuvai, Lenkijai ir kitoms šalims“, – lrytas.lt sakė G.Kirkilas.
Padėtų išspręsti rimtą problemą
Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis teigia, kad kol kas niekur oficialiai nebuvo paskelbta, jog sistemos „Patriot“ gali būti dislokuotos Lietuvos. Tad visą tai, kas pasigirsta viešoje erdvėje, galima vertinti tik kaip neoficialias kalbas.
„Tačiau neabejotinai, jei būtų gautas oficialus pasiūlymas dėl tokių sistemų dislokavimo (o pasiūlymas toks galėtų būti gautas tik iš mūsų sąjungininko Jungtinių Amerikos Valstijų), tokį pasiūlymą reikėtų ne tik svarstyti, o reikėtų iš karto su juo sutikti. Nes tai padėtų išspręsti problemą, kurios mes patys nepajėgūs išspręsti savarankiškai.
Ir nebūsim pajėgūs kelerius artimiausius metus. Kalbu apie oro gynybos skylę – ne tik vidutinio nuotolio, bet ir didelio nuotolio oro gynybą. Tai didžiulė oro erdvės aprėptis – tai ir didelis aukštis, ir žemai skrendantys taikiniai, skirtingi greičiai.
Tokios sistemos galėtų būti veiksmingos ginant Baltijos šalis nuo taktinių puolamųjų raketų „Iskander“, jos galėtų deaktyvuoti jau paleistas oro gynybos raketas S-400. Tai tikrai būtų naudinga strategiškai, taktiškai... Visais požiūriais būtų naudinga“, – teigia A.Matonis.
Raketos buvo dislokuotos Lenkijoje
Pabrėždamas, kad kalba tik teoriškai, gynybos ekspertas sako nežinantis, ar JAV šiuo metu turi galimybę Lietuvoje dislokuoti priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“.
Kalbant apie techninę šių sistemų pusę verta žinoti, kad tai yra mobilūs kompleksai. Jie montuojami ant vilkikų, ant priekabų. Su sistema integruoti mobilūs radarai nustato taikinio pakilimo vietą, krypti.
Sistemos „Patriot“ naudojamos ginantis nuo įvairių oro taikinių. Pavyzdžiui, per pirmąjį Persijos įlankos karą 1991 m. šios sistemos buvo dislokuotos Izraelyje ir jos buvo nukreiptos prieš Irako leidžiamas balistines raketas „Scud“. Tąkart „Patriot“ sąjungininkams neblogai pasitarnavo. Vienas paskutinių sistemos dislokavimų buvo atliktas Turkijoje, kilus Sirijos krizei. 2010 m. „Patriot“ baterija buvo dislokuota ir Lenkijoje.
Šiuos sistemos gali būti naudojamos ne tik prieš įvairios paskirties raketas, bet ir prieš lėtesnius taikinius, pavyzdžiu lėktuvus.
„Šių sistemų veikimo nuotolis nėra toks didelis, kaip sakykim, raketų S-400, kurios skrenda iki 500 km. Dislokuojant „Patriot“, svarbu joms numatyti strategiškai svarbią vietą. Sakykim, jei kalbame apie Kaliningradą, būtų svarstomos tam tikros aukštumos netolimuose rajonuose. Labai svarbu, kad greta būtų galima dislokuoti ir radarus.
Sistemų veikimo spindulys yra gana įvairus. Priklausomai nuo modelio tai gali būti nuo 70 km iki maždaug 200 km. O šių sistemų veikimo aukštis yra gana įspūdingas. Jos gali būti veiksmingos iki viršutinių stratosferos sluoksnių – tai yra beveik 25 km. Tai jau daug“, – teigia ekspertas.
A.Matonis tvirtina, kad kalbant apie „Patriot“ svarbu pažymėti ir šių sistemų raketų greitį.
„Tarkime, ketvirtos kartos naikintuvas gali pasiekti greitį, du kartus viršijantį garso greitį. Tuo tarpu „Patriot“ raketos išvysto greitį, iki penkių kartų viršijantį garso greitį. Tad ši sistema gali pasivyti ir kitas skrendančias raketas, ir lėčiau skrendančius orlaivius“, – lrytas.lt sakė gynybos ekspertas.
Lietuva ir Estija privalo baigti ginčus
Gynybos analitikai taip pat pažymi, kad greta vienos ar kitos pavienės gynybos sistemos, nevertėtų pamiršti ir kitų saugumo reikalų. Antai vienas žymiausių Rytų Europos ir Rusijos ekspertų, JAV analitinio centro „Jamestown Foundation“ atstovas Vladimiras Socoras interviu žurnalui „Veidas“ atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant apriboti Rusijos įtaką ir apsisaugoti nuo jos keliamos grėsmės, dar didesnį vaidmenį galėtų atlikti NATO.
Analitikas taip pat sako, kad reiktų didinti Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos pajėgumus, Lietuvai ir Estijai reiktų nustoti ginčytis dėl to, iš kurios šalies veiksmingiau vykdyti oro policijos misiją. Reikia išnaudoti abi valstybes.
„Baltijos valstybėse reikia įkurti nuolatines karines bazes ir padidinti karinių pratybų skaičių. (…) Be to, valstybėms reikia peržiūrėti gynybos finansavimą ir pirmenybę teikti ne ekspedicinėms misijoms, bet nacionalinės teritorijos gynybai“, – teigė ekspertas.
