Ir jūs labai klystate, jeigu juokiatės už pilvo susiėmęs: „Koks čia futbolas? Bulvių laukai ir medinukai aikštėje“. Ne Čempionų lyga, ne Anglijos, Ispanijos, Vokietijos ar kiti čempionatai. Bet mūsų ir todėl artimas.
O artumą rodo ir tai, kad kiekvienais metais žiūrovų daugėja, tad nepavėluokite. Bet slėpti neverta – į meilę Lietuvos futbolui – per kančias.
Prieš kiekvieną A lygos sezoną – daugybė klausimų ir nedingstančios tradicijos. Pavyzdžiui, tai kiek, po velnių, komandų žais šiemet?
Šį klausimą, kaip ir kasmet, uždavė daugybė futbolo gerbėjų, žaidėjų ir trenerių. „Atlanto“ strategas Konstantinas Sarsanija ne juokais susinervino, kai sužinojo, kad jam pasakyta data buvo nukelta savaitei į priekį.
Kalbama, kad dėl vieno futbolo renginio, kuris taip ir neįvyko, o kalti liko sirgaliai.
„Žalgirio“ treneris Marekas Zubas į klausimą apie varžovus atsakė su šypsena, po kuria slėpėsi ta pati problema. „Sunku analizuoti varžovus, kai neaišku, kiek komandų žais“, - sakė jis.
Tai gal bent po šio sezono finišo kartą ir visiems laikams nutarkime, kiek komandų žais Lietuvos čempionate?
Žinoma tai – retorinis klausimas/raginimas. Nes tai sirgaliai sako nuolat ir niekas jų negirdi.
Stabilus komandų skaičius galėtų sukelti tikrą revoliuciją. Juk tada, nori ar nenori, reikėtų rimtai pagalvoti apie sportinį principą. Apie tą patį, kuris LFF prezidentui Juliui Kvedarui ir, kaip matėme, visai federacijai, egzistuoja, bet kiti to nemato.
Jo nėra. Tikrai nėra. Nebuvo ir nėra. Ir Tauragės „Tauras“ vietos A lygoje negavo ne dėl to, kad pernai buvo paskutinis. Patys tai žinote ir nereikia mojuoti licencijavimo dokumentais ar kitais popieriais, nes vienu bandoma parodyti „tiesą“, o kitu pridengiama kita nuoga vieta.
Tai – tik keletas rakščių, kurias rakinėja Lietuvos futbolo aistruoliai, žaidėjai, treneriai, žurnalistai.
Bet ateina diena ir trumpam viską užmiršti. Ne, nenustoji kelti klausimų ar ieškoti tiesos, tiesiog savo nuotaiką aprengi kostiumu ir akimis siurbi vaizdą stadione. Jis sugrįžo! Lietuvos futbolas sugrįžo!
Ir visai ne toks bjaurus. Juolab, kad šių metų A lygos sezoną spalvingai nudažė garsios pavardės. Tikrai visi esate girdėję Deividą Šemberą, Edgarą Jankauską ar Robertą Poškų.
Vilniaus „Žalgirio“ marškinėlius apsivilkęs D.Šemberas iškart parodė, kad bus labai svarbia ekipos dalimi. Jau per rungtynes su „Šiauliais“ vos tik dingo trumpam už aikštės ribų ir įskriejo kamuolys į jo komandos vartus. O vėliau M.Zubo į gynybą pastatytas D.Šemberas nuo aikštės vidurio atliko perdavimą, virtusį įvarčiu.
Tik R.Poškui nepasisekė, nes jo ir „Klaipėdos granito“ kelyje pasitaikė kita naujokė - „Trakų“ komanda. Jauna, ambicinga, bet po liapsusų gynyboje dar neįtikinusi, E.Jankausko treniruojama kariauna iškovojo pergalę. Tad atspirties taškas yra, bet ar tikrai „Trakai“ įkąs „Žalgiriui“?
Į šitą klausimą atsakys LFF pusfinalio rungtynės, per kurias, veikiausiai, išvysime nemažai žiūrovų, nes per „Trakų“ mačą pirmadienį LFF stadione jų susirinko visai nemažai.
Ei, o dar Klaipėda. „Atlantas“ su K.Sarsanija tikrai taikosi į čempionų vardą, tad ir vėl reikia tikėtis realios priešpriešos su „Žalgiriu“.
Geras klausimas būtų: „O kas bus treti?“. Ši vieta, bent jau kol kas, atvira. Palaukime kol apsisuks ratas kitas ir apie juodąjį arkliuką šnekėsime, nes ir pernai, ir užpernai tokių buvo.
Intrigų yra. Žaidėjų yra. Ambicijos? Taip pat. „Žalgiris“ tiesiai šviesiai kalba apie Europos lygos grupių etapą, „Atlantas“ skaičiuoja, ko gali prireikti atrankos turnyre.
Nusimato gražus ir įdomus sezonas. Pirmąjį dublį jau matėme ir jis buvo smagus, juolab, kad ir įvarčiai gražūs buvo.
Tad išverti tą visą ikisezoninę absurdo komediją buvo verta. Tiesa, po šventine nuotaika vis tiek slepiasi nejuokingas klausimas: „Ar visos dešimt komandų baigs sezoną?“ Atsakymo ieškokime stadionuose.
