Tačiau Seime atsirado vienas politikas – „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas, Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, kuris, daugumos Seimo narių nuomone, nutarė pataikauti Rusijos politikai.
R.Žemaitaitis pasiūlė iš rezoliucijos išbraukti žodžius, kad Lietuvos Seimas nepripažįsta referendumo dėl Krymo atsiskyrimo nuo Ukrainos. Jis taip pat siūlo, kad į valdžios formavimą Ukrainoje būtų įtraukti ir prorusiškų jėgų atstovai, kaip opozicija buvo sutarusi su buvusiu prezidentu Viktoru Janukovyčiumi prieš jam pabėgant iš šalies.
R.Žemaitaitis, kaip ir Rusijos politikai, ragina pradėti tyrimą, kas šaudė žmones Kijeve. Taip bandoma mesti šešėlį ant opozicijos, kad Maidane "savi šaudė į savus".
Tokius R.Žemaitaičio pasiūlymus kai kurie Seimo nariai įvertino šūkiais „gėda“. Konservatorė Rasa Juknevičienė tai komentavo kaip bandymą grąžinti V.Janukovyčių į Krymą.
Primename, kad R.Žemaitaitis kartu su Broniumi Bradausku praėjusiais metais uždraudė Seime per vieną tarptautinį renginį rodyti filmą apie šalies nepriklausomybę, nes tokiu būdu nenorėjo sunervinti Rusijos diplomatų. Šiam faktui iškilus į viešumą Seime kilo skandalas.
Pats R.Žemaitaitis neigia remiantis Rusiją, tačiau jis ragina, kad naujoji Ukrainos valdžia laikytųsi savo pirminio susitarimo su V.Janukovyčiumi. Esą kitu atveju naujosios valdžios veiksmai gali būti laikomi neteisėtais.
R.Žemaitaitis teigia raginantis pradėti tyrimą dėl žudynių Kijeve ne pataikaudamas Rusijai, o norint paneigti Rusijos kaltinimus, kad Kijeve savi šaudė į savus. Jis Krymą lygino su Kosovu arba Lietuva, kuri išstojo iš Sovietų Sąjungos, ir mano, kad Krymo gyventojai turi teisę pareikšti savo nuomonę referendume dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.
Lietuva nepripažins referendumo
Seimo Užsienio reikalų komiteto pasiūlytos rezoliucijos tekste rašoma, kad Lietuvos Seimas remia naująją Ukrainos valdžią, pradėtas demokratines reformas, griežtai smerkia Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą bei dalies Ukrainos teritorijos okupaciją ir Rusijos Federacijos Tarybos ir Valstybės Dūmos sprendimus dėl leidimo panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje.
„Seimas laikosi nuomonės, kad Rusijos Federacijos tikslingi veiksmai, pažeidžiantys dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorijos vientisumo užtikrinimo, kelią grėsmę ne tik Ukrainos, kaimyninių šalių, bet ir ES, ir NATO valstybių narių saugumui bei stabilumui Europoje“, – teigiama rezoliucijoje.
Seimas pritaria Ukrainos valdžios pozicijai, kad Autonominės Krymo respublikos parlamento sprendimas skelbti referendumą dėl Krymo teisinio statuso prieštarauja Ukrainos Konstitucijai, todėl jo rezultatai bus vertinami kaip neteisėti ir niekiniai.
Parlamentas paragino, kad Europos Sąjunga kuo greičiau pasirašytų asociacijos sutartį su Ukraina, supaprastintų vizų politiką šios šalies gyventojams.
Priimdamas šią rezoliuciją Seimas pasiūlė Vyriausybei siekti nuolatinio NATO karinio buvimo Lietuvoje sustiprinimo, ypač priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos srityje, pateikti siūlymus dėl tolesnio šalies gynybinių pajėgumų stiprinimo ir išlaidų krašto apsaugai didinimo.
Už rezoliuciją balsavo 82 Seimo nariai, o 4 susilaikė. Rezoliucijos neparėmė Darbo partijos atstovai Petras Čimbaras, Jonas Kondrotas, Mečislovas Zasčiurinskas bei R.Žemaitaitis.
